Ar artėja singuliarumas ? O gal tai jau istorija?

2012-08-07

Silicio slėnyje nėra perdėto technologijos potencialo. Technologijos mus gali padaryti laimingesnius, turtingesnius, sveikesnius ir sėkmingesnius. Tai – beveik religija.



Neturėtų stebinti, kad ši religija turi savo žavėjimosi objektą, žinomą kaip singuliarumas. Pagal šią sistemą, tikima, kad spartesni ir greitesni mechanizmai (pagrindinė dogma – Muro dėsnis) didėjančiu greičiu kurs geresnius įrenginius ir galiausiai jos taps tokios galingos, kad nukonkuruos žmogaus protą. Dauguma singuliarumo sąvokai pritariančių žmonių tiki, kad, atėjus laikui, savo sąmonę perkelsime į kompiuterį ir ji gyvens amžinai. Tai bus mirties mirtis.


Vyriausiasis tokios vizijos evangelistas yra rimtą kvalifikaciją turintis futuristas Ray Kurzweilas. Be kitų prietaisų, jis išrado teksto keitimo į kalbą sintezatorių. Baltieji rūmai apdovanojo jį nacionaliniu technologijų medalių, kuris yra aukščiausiasis apdovanojimas už technologijas JAV. Jis įrašytas į nacionalinę JAV patentų biuro išradėjų garbės galeriją.



Be to, jis per dieną suvartoja iki 150 vitaminų piliulių, kad sustabdytų kūno senėjimą ir taptų singuliarumo liudininku.

„Singuliarumas artėja“ – tai dokumentinio filmo ir dramos hibridas, kurio vienas iš režisierių buvo Kurzweilas. Antrasis Kurzweilo aš – animacinė veikėja Ramona. Iš pradžių ji vaizduojama kaip primityvi, nepastovi animacija, palaipsniui įgyjanti sąmonę. 


Ramonai vienu metu apsilankius pas psichologą, jos istorija susipina su dokumentine Kurzweilo, aiškinančio, kodėl artėja singuliarumas, medžiaga. Jis pasakoja, kaip mašinos tampa atomo dydžio ir kad mes jau implantuojame prietaisus į Parkinsono liga sergančių žmonių smegenis.

Kitas greitos medicinos technologijų evoliucijos įrodymas yra filmuotos naujienų medžiagos montažas. Vienoje juostoje rankų neturintis žmogus pakelia pieno butelį Luko ranka – ateinančios kartos protezu.

Lygiagrečiame dramatiškame siužete Ramona pasinaudoja nedoru dirbtiniu nanotechnologijų intelektu pasauliui sunaikinti, tačiau susiduria su teisiniais sunkumais. Motyvavimo mokytojas Tony Robbinsas ją turi išmokyti, kaip tapti įtikinamu žmogumi. Pasakojamoji linija yra tolygi Pinokio istorijai, Michaelo Crichtono nanorobotų siaubo filmui ir TED pokalbiui.

Jei singuliarumo istoriją jau žinote, suprantate, kad nieko naujo čia nėra. Pirminis kiborgų argumentas išnyksta po paviršutiniškos analizės. Nemažai dokumentinių filmų tvirtinama, kad kiborgai jau gyvena. Įmontuoti kompiuteriai neišgydė Parkinsono, o Luko rankos, kurioms dėl didelės kainos sunku rasti komercinį gamintoją, nėra rinkoje, nes draudimas jos nekompensuoja. Teiginiai dėl nanotechnologijų tobulėjimo taip pat perdėti.

Paskui atsiranda save žinanti Ramona. Kurzweilas parodo, kad dirbtinis intelektas, kaip ji, neišvengiamas, kadangi pradedame suprasti žmogaus smegenis ir protą. Mažesnis tranzistoriai gali reikšti didesnį intelektą, o sumanesni algoritmai gali padėti geriau imituoti smegenis, nors niekas neprilygsta sąmonei. Negalite gyventi namo projekte.


Singuliarumas neartėja. Iš tikrųjų galima sakyti, kad tai idėja, kurios laikas pasibaigė. Vadinasi, šis filmas – tikra istorija apie praeitį.

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (1 votes, average: 5.00 out of 5)
Loading...