Astronomija

Nustatyta, kad milžiniška į Jupiterį panaši dujinė planeta yra labiausiai šviesą sugeriantis objektas žinomoje visatoje. Šis atradimas turėtų padėti astronomams lengviau perprasti panašių planetų charakteristikas. Naujausių tyrimų duomenimis, planeta sugeria net 99,9 % į ja krintančios šviesos – žymiai daugiau, nei bet koks kitas žinomas kosminis objektas. Šis tyrimas atskleidžia ne tik tai, kad tai […]

Šis atradimas leis mokslininkams nustatyti visatos amžių ir esmines jos savybes. Dėl to, kad matavimuose naudojami kvazarai, tai leis nustatyti atstumus iki daug tolimesnių objektų bei leis geriau suprasti juodosios energijos ypaybes. Kvazarais (Kvazižvaigždiniais radijo šaltiniais ) vadinami aktyvūs galaktikos branduoliai, spinduliuojantys smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos kritimas į juodąją skylę, […]

Saulės aktyvumas neseniai smarkiai padidėjo, kai ji peržengė į naują 11 metų ciklo fazę. Dėl šios priežasties regime išmetamus didelius energijos kiekius ir sprogimus saulės paviršiuje. Vis dėlto, šis suaktyvėjimas yra palyginamai silpnas, todėl manoma, kad saulė rimsta ir žengia į „ilgo miego periodą“. Tai reiškinys, paskutinį kartą matytas septynioliktame amžiuje. Jis gali smarkiai paveikti […]

Projektas „Planetų medžiotojai“ startavo praėjusį gruodį, o dabar 40000 internautų visame pasaulyje astronomams padeda analizuoti šviesą, sklindančią iš 150000 žvaigždžių, tikėdamiesi aptikti į Žemę panašias planetas. Vartotojai analizuoja NASA Keplerio misijoje surinktus duomenis. Misijos metu ieškota planetų, esančių už Saulės sistemos ribų. Astronomai paskelbė apie pirmąsias dvi potencialias planetas, kurias atrado planetų medžiotojai. Atrastosios planetos […]

Mokslininkai tiria Saturno palydovą Enceladą. Mažas, dinamiškas palydovas į aplinką spjaudo vandens garus ir ledus. Jame yra paprasčiausių organinių daleliu ir po jo paviršiumi gali slypėti skystas vanduo. Iš palydovo geizerių besiveržiantys ledai storina Saturno E žiedą. Enceladas yra vienintelis palydovas Saulės sistemoje, pastebimai įtakojantis savo planetos cheminę sudėtį. Birželį Europos Kosmoso Agentūra paskelbė atradusi […]

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur […]

Mokslininkai bando aptikti juodosios materijos pėdsakus – tai nematoma medžiaga, egzistuojanti didžiojoje visatos dalyje. Mokslininkai pristatė būdą, kaip galima aptikti žvaigždės ir juodosios skylės susidūrimo sukeliamą juodosios materijos atsiradimą. Toks atradimas įrodytų, kad juodoji materija egzistuoja ir leistų labiau suprasti visatos veikimą. Buvo atlikta simuliacija, kurios metu pirmykštė juodoji skylė praskriejo netoli žvaigždės. Jei pirmykštės […]

Sebastian‘as Elser‘is, profesorius Ben‘as Moore‘as ir daktaras Joachim‘as Stadel‘is iš Ciuricho Universiteto, bendradarbiaudami su Ryuji Morishima iš NASA reaktyvaus judėjimo laboratorijos, bandė apskaičiuoti, kokios dažnos yra Žemės-Mėnulio planetinės sistemos. Jie nustatė, kad 1 iš 12 į Žemę panašių planetų galimai turi į Mėnulį panašų palydovą. Žinant tai, kad mėnulis vaidino svarbų vaidmenį gyvybės atsiradimo Žemėje […]

Nors šalta ir dujinė, naujai atrasta Kepler-16b planeta yra panašiausia astronomų atrasta planeta į Luke‘o Skywalker‘io gimtają planetą Tatuiną. Kaip ir Tatuinas, ši planeta gali pasigirti dvigubu saulėlydžiu ir sukimusi apie dvi žvaigždes maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas parodo, kokia yra planetų įvairovė mūsų galaktikoje. „Kepler-16b yra pirmasis patvirtintas dvinarės planetos pavyzdys – […]

Naudodami Hablo kosminį teleskopą tolimosios visatos analizei, astronomai atrado milžiniškas juodąsias skyles, augančias stebėtinai mažose galaktikose. Šis atradimas nuspėja, kad centrinės juodosios skylės susiformavo ankstyvajame galaktikos evoliucijos lygmenyje. „Tai panašu į vištos ir kiaušinio problemą: kas atsirado anksčiau, milžiniška juodoji skylė ar didelė galaktika? Tyrimas parodo, kad net ir mažos masės galaktikos gali turėti milžiniškų […]

Radioaktyvusis skilimas – atsitiktinis procesas? Kai kurie teigia, kad ne. Keletą metų fizikų komanda iš Purdue ir Stanfordo peržiūrinėjo skirtingų izotopų skilimų ir indikatorių duomenis ieškodami skilimų priežasties ir neaptiko jokių atsitiktinių derinių. Dabar, pašalinę visas kitas priežastis, komanda yra pasiruošusi paskelbti, kad priežastis yra nežemiška. Manoma, kad priežastis yra Saulė. Yra tvirtinama, kad egzistuoja […]

Mokslininkai aptiko naujų egzoplanetų. Čilėje įsikūrusios observatorijos astronomai aptiko naujų egzoplanetų, kurių tarpe yra ir milžiniškų planetų. Kaip skelbia BBC, dalis naujųjų planetų yra sunkesnės už Žemę, tačiau jų branduolys sudarytas iš dujų. Dalis naujųjų planetų yra gerokai lengvesnės už Žemę. Naujieji atradimai sukėlė susidomėjimą mokslo pasaulyje, juos aprašė kompetetingi leidiniai. Egzoplaneta yra planeta, esanti […]

Naujausi tyrimai parodo, kad keletas senų žvaigždžių, kurios žinomos kaip baltosios nykštukės, nuo sprogimo susilaiko tik dėl greito sukimosi, ir kai sukimasis sulėtės, jos sprogs kaip Ia tipo supernovos. Tūkstančiai šių „laikrodinių bombų“ gali būti išsimėtę visoje mūsų galaktikoje. „Mes dar neradome nei vienos iš šių „laikrodinių bombų“ Paukščių Take, bet šis tyrimas parodo, kad […]

Po kelių valandų iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje turėtų pakilti NASA raketa „Delta 2″ su dviem Mėnulio palydovais „Grail“. Jei startą tektų atidėti dėl nepalankių oro sąlygų, NASA numatė atsarginį šios misijos tvarkaraštį, kuris baigiasi spalio 19 dieną, praneša „Space.com“. „Grail“ (Gravity Recovery And Interior Laboratory) Mėnulio palydovus į orbitą kelsianti raketa […]

Remiantis kosmologiniu principu, kosminiu mastu visatoje nėra jokios ypatingos vietos ar krypties. Šią prielaidą iškėlė Kopernikas, norėdamas parodyti, kad Žemė nėra visatos centras, o dabartiniai mokslininkai mano, kad fizikos dėsniai visur yra vienodi. Dėl kosmologinio principo, mokslininkai taip pat mano, kad visata yra „homogeninė“ – visais atžvilgiais turi pastovią struktūrą – ir „izotropinė“ – visais […]