Kas nužudė grafito anodą?

Mokslininkai iš Šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) sukūrė ličio jonų (Li-ion) baterijų technologiją su keičiamo dydžio talpa didesne kaip 1,600 miliamperų valandų/grame (mAh/g) po 40 pakrovimo/iškrovimo ciklų. Silicio pagrindo anodų technologija padvigubina paprastųjų grafito anodų technologijos talpą, naudotą ličio jonų baterijose. Tai leidžia ličio jonų baterijoms turėti žymiai didesnį energijos tankį ir talpą.

Tiesioginis molekulių aušinimas lazeriu

Aušinti molekules lazerio pagalba yra žymiai sunkiau nei atskirus atomus. Aušinimas lazeriu – procesas kurio metu, tūkstančiai fotonų atakuoja atomus. Buvo tikima, kad fotonoi atakuodami molekules jas tik įkaitins, pagreitins, sukels jų rotacijos vibracijas. Todėl, norint aušinti molekules, pirmiausia reikia pradėti nuo atskirų atomų vėsinimo ir tada juos sujungiant į molekules.

Pastebėtas magnetinius vienpolius imituojančių dalelių judėjimas

Dešimtmečiais mokslininkai ieškojo magnetinių vienpolių – izoliuoto magnetinio krūvio, kuris gali judėti taip pat laisvai, kaip ir elektrinis krūvis. Gamtoje magnetiniai poliai egzistuoja tik porose, tačiau tyrėjų komanda iš Paul Scherrer instituto (Šveicarija) ir Dublino universitetinio koledžo sugebėjo sukurti magnetinių vienpolių kvazidaleles. Žinoma, kvazidalelės dar nėra tikrieji vienpoliai, tačiau jų elgsena puikiai imituoja hipotetinius magnetinius […]

Mokslininkai atveria elektrinę jungtį gyvoms ląstelėms

Terminatorius, Bornas, Šešių milijonų dolerių vyras. Mokslinė fantastikos biologinės būtybės apginkluotos dirbtinėmis galiomis. Realybėje, jungtims tarp gyvųjų ir negyvųjų pasaulių dažnai trūksta aiškaus komunikacijos kanalo. Mokslininkai iš “Lawrence Berkeley” nacionalinės laboratorijos suprojektavo elektrinę jungtį gyvuose organizmuose, kuri elektronus perneša per ląstelės membraną į išorinį aceptorių. Šis tiesioginis kanalas galėtų lesti ląstelėms nuskaityti ir atsakyti į […]

Paris Japonica gėlėje atrastas ilgiausias genomas

Paprastai atrodanti gėlė iš Japonijos, turi kažką paslaptingo savo blyškiuose žiedlapiuose – ilgiausia kada nors rastą genomą. “Paris japonica” – turi 50 kartų ilgesnį genomą nei žmogus.

Mokslininkai atrado bakterijų 'vaikščiojimo' savybes

Daugelis vaistams atsparių bakterijų, gyvenančių ant įvairių paviršių, yra kartu ir labai atsparios aplinkos poveikiams. Šie organizmai veikia žmoniu sveikatą daugeliu būdų – cistinė fibriozė, liga nuo kurios miršta pacientai, ją sukelia bakteriologinės kvėpavimo takų infekcijos, kurios atsparios daugumai stipriausių antibiotikų. UCLA mokslininkai su kolegomis dabar nustatė, kad pradiniame bioplėvės formavimosi etape, bakterijos gali atsistoti […]

Naujos kartos kamieninės ląstelės

Embrioninės kamieninės ląstelės elgiasi visiškai kitaip už žemės gravitacijos lauko ribų. Šis atradimas perspėja, kad gimdymas kosmose gali būti labai rizikingas. Tačiau tolimesni tyrimai gali padėti atskleisti būdus kaip kovoti su neigiamu nesvarumo poveikiu įvairių amžiaus grupių žmonėms. Mikrogravitacija, kurią astronautai patiria skriedami žemės orbitoje ar tarptautinėje kosminėje stotyje, gali sunaikinti jų kūnus ilgesnėse misijose, […]

Bakterijų aplinkos juslė

Kai kurios bakterijos reaguoja į šaltį pakeisdamos išorinių sienelių cheminę sudėtį, kad galėtų išlikti judrios nukritus temperatūrai. Mokslininkai prieš kelis metus nustatė už šį mechanizmą atsakingą pagrindinį baltymą, tačiau atsakyti kaip bakterijos jaučia šaltį, nesugebėjo. Remiantis Rice ir Argentinos nacionaliniu universitetų mokslininkais, atsakymas yra: Jos naudoja matavimo lazdeles. Atrastas specializuotas baltymas, kuris išsikiša per bakterijos […]

Kodėl leopardo kailis taškuotas?

Kodėl leopardai turi taškuotą kailį, o tigrai juostuotą? Rudyard Kipling teigia, kad tai įvyko dėl leopardo persikėlimo į kitą aplinką, pilną medžių, krūmų, dryžių, šešėlių, bet ar yra šioje versijoje tiesos? Mokslininkai iš Bristolio universiteto ištyrė skirtingus kūno ženklus 35 rūšių laukinių kačių norėdami suprasti, kas skatina tokių gražių ir intriguojančių evoliucijos kitimų raidą. Jie […]

Laikas baigsis po 5 miljardų metų

Kiek astrofizikams yra žinoma, Visata plečiasi vis greitėjančiu tempu ir manoma tai darys amžinai. Tačiau keli fizikai sako, kad ši teorija (amžinoji infliacija) ir tai, kad laikas yra begalinis – sukelia mokslininkams bet kokio įvykio apskaičiavimo problemas. Naujausiame pranešime rašoma: Laikas baigsis po 5 milijardų metų dėl kažkokios katastrofos, kurios liudininkų nebus išlikusių gyvų.