Žemė ir Gamta

Antrą kartą per pastarąsias penkias dienas šalia Žemės praskries asteroidas. Primename, kad penktadienį vos už 5,47 tūkst. km nuo mūsų praskriejo objektas 2011 CQ1, o trečiadienį pro Žemę praskries asteroidas 2011 CA7, praneša NASA. Pranešama, kad šio asteroido, kuris buvo pastebėtas tik pirmadienį, dydis – nuo 2,3 iki 5,1 metro. Portalas space.com informuoja, kad trečiadienį […]

Artimiausiomis dienomis JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos ir Gynybos departamento Kosminių bandymų programos specialistai pradės vykdyti CARE eksperimentą, kuriuo siekiama aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose sukurti dirbtinius sidabrinius debesis. Tam bus naudojama NASA keturių pakopų raketa nešėja „Black Brant XII“. Ji 200 – 250 kilometrų aukštyje paleis dulkių debesį, sudarytą iš 10 – 1000 nanometrų skersmens […]

Grupė Amerikos mokslininkų įsitikinę, jog taikant naują technologiją Sacharos dykumoje būtų galima pasodinti daugiau kaip milijardą medžių. Klausimas, o kam viso to reikia? Tai vienas iš grandiozinių geoinžinierinių projektų kaip būtų galima sustabdyti klimato kaitą. Na, prie to pačio, dar ir medienos būtų. Apie pačią Sacharos apželdinimo idėją mes jau rašėme šioje publikacijoje, tačiau tuomet […]

Jei visa žmonija pasiektų amerikiečių gyvenimo lygį, prireiktų 5 Žemės planetų resursų jos poreikiams patenkinti, nustatė tarptautinis tyrimų centras „Global Footprint Network“. Jo analitikai, remdamiesi Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis apie atskirų šalių ekonomiką ir vartojimą, apskaičiavo, kiek reikia dirbamos žemės, miškų, ganyklų, žuvingų vandenų ploto bei kitų planetos biologinių išteklių dabartiniams įvairių šalių gyventojų ir […]

Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti didžiausias pasaulyje ledo skydas, dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys. Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2010-ųjų kasmet praranda apie 57 milijardus tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tai nustatyta remiantis Antarktidą stebinčių NASA […]

Mokslininkai, stebintys ledynus Andų kalnuose, sako, jog ledas traukiasi greičiau negu anksčiau buvo prognozuojama. 2005 metais ledynus tyrinėjantis Edsonas Ramirezas iš San Andreso universiteto, prognozavo, kad Čokejapu ledynas išnyks 2015 metais. Faktiškai tai atsitiko keletu metų anksčiau, rašo BBC. Anot E. Ramirezo, Andų ledynų tirpimo tempas ir mastas tokiame aukštyje yra klimato kaitos indikatorius. „Tai […]

Magnetinis šiaurės polius šiuo metu yra Arkties vandenyne, netoli Kanadai priklausančių salų ir pamažu slenka Sibiro link. Tai reiškia, kad du Floridos oro uostai turės iš naujo sunumeruoti savo pakilimo ir nusileidimo takus, praneša Livescience.com. Kad ir kaip paradoksaliai atrodo toks šiaurinio magnetinio poliaus ir Floridos oro uostų sąryšis, Tampos ir Peterio O‘Knighto oro uostai […]

Užsitraukus virš Antarktidos esančiai ozono „skylei“, vidutinė temperatūra žemyne pakils 3 laipsniais, o tirpstantys ledynai jūros lygį visame pasaulyje gali pakelti iki 1,4 metro, perspėja mokslininkai. Virš Antarktidos esanti ozono sluoksnio „skylė“ iki šiol saugojo šį žemyną nuo stipriausių pasaulinio atšilimo reiškinių, teigiama išsamiausio iki šiol Antarktidos klimato tyrimo išvadose. Tačiau mokslininkai perspėja, kad per […]

Praėjusiais metais Haitį nusiaubusį žemės drebėjimą galėjo sukelti itin lietingas 2008 m. audrų sezonas bei miškų nykimas, teigia jūrų geologijos bei geofizikos profesoriaus Shimono Wdowinskio vadovaujama JAV Majamio universiteto mokslininkų komanda. Akademikų nuomone, dvi didelės audros 2008 m. nuo Haičio aukštųjų regionų „nuplovė“ tiek nuosėdų, kad jos, susikaupiusios šalies žemumose, sukūrė pakankamą spaudimą tektoninio lūžio […]

Mokslininkai įsitikinę, jog dalis Žemės atmosferos, o ir vandenynų, davusių pradžią gyvybei, atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai – kartu su meteoritais ir kometomis. Anksčiau buvo manoma, jog atmosfera kartu su vandenynai atsirado didžiulių vulkaninių išsiveržimų metu, kuomet į paviršių iškilo giliai Žemės plutoje buvusios dujos, mineralai ir kitos medžiagos. Vėliau, Žemės atmosferą ėmė formuoti atsiradę gyvieji […]

Prancūzijos ir Ispanijos geologai nustatė, kad pakartotinis Viduržemio jūros baseino pripildymo Atlanto vandenimis procesas, prasidėjęs prieš maždaug 5,33 mln. metų, vyko nepaprastai greitai. Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pagrindinė Viduržemio jūros vandens masė joje atsirado greičiau, nei per 2 metus. Pasak mokslininkų, beveik prieš 5,6 mln. metų dėl tektoninių paviršiaus kilimo procesų dabartiniame Gibraltaro sąsiaurio rajone […]

Pirmajame išsamiame visuotiniame pasauliniame didžiųjų ežerų temperatūrų tendencijos tyrime, NASA mokslininkai nustatė, kad per paskutiniuosius 25 metus didžiausi ežerai sušilo. Mokslininkai: Philipp Schneider ir Simon Hook iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornijoje, JAV), panaudojo palydovų surinktus 167 didžiausių ežerų paviršių temperatūrų duomenis. Jie pranešė, kad vidutinė šilimo norma yra 0,81 laipsnių Celsijaus per dešimtmetį, […]

Bendru Alžyro ir Japonijos universitetų projektu siekiama Sacharos dykumą, didžiausią pasaulio dykumą, paversti į didelę saulės elektrinę, kuri galėtų aprūpinti pusę pasaulio elektros energijos poreikio iki 2050 metų. Sacharos projektą siekiama pradėti nuo silicio gamyklų statymo dykumoje, kur jos iš smėlyje esančio silicio dioksido pagamintų aukštos kokybės silicį – reikalingą saulės kolektoriams. Saulės elektrinių statyboje […]

Mokslininkai pareiškė, kad per pastarąją dekadą sulėtėjo visuotinės temperatūros kilimas. Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad klimato atšilimas sulėtėjo dėl natūralių oro ir taršos kombinacijų pokyčių. Mokslininkai pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių faktorių yra sunkiosios pramonės atliekų ir teršiančių „aerozolių“ daugėjimas, ypač Azijoje. Tokių pramoninių teršalų kaip siera kiekio didėjimas, kai teršalai patenka į […]

Kalifornijos universiteto geofizikams, vadovaujamiems Briuso Bafeto (Bruce Buffet), pavyko išmatuoti magnetinio lauko intensyvumą Žemės branduolio viduje, beveik 2900 km po žeme. Paaiškėjo, kad tokiame gylyje magnetinio lauko intensyvumas sieka 25 gausus. Tai reiškia, kad jis – 50 sykių stipresnis nei kompaso rodyklėms ramybės neduodantis magnetinis laukas Žemės paviršiuje. Beje, žemės gelmių tyrimams geofizikas pasitelkė Mėnulį […]