Astronomija

Prasilenkimą su maždaug 3 futbolo aikščių ilgio potencialiai Žemei pavojingu asteroidu bus galima realiuoju laiku stebėti internetu. 2002 metais atrastas asteroidas 2002 AM31 arčiausiai Žemės atsidurs sekmadienį, liepos 22 dieną, skelbia „Space.com“. Prasilenkimas šįkart nesukels jokio pavojaus, nes asteroidas prasilenks su mūsų planeta maždaug 5,2 mln. kilometrų atstumu. Jis maždaug 13,7 kartų viršija nuotolį tarp […]

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime. Pasak mokslininkų, faktas, kad „Cassini“ sugebėjo nufotografuoti žaibą Saturne dienos metu, reiškia […]

NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą. Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi. Pasak JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovų, […]

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas […]

Dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį vakar vidurnaktį paros trukmė mūsų planetoje buvo oficialiai prailginta 1 sekunde. Paskutinį kartą papildoma sekundė mokslininkų buvo pridėta 2008 m. naujametinę naktį. Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per 1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink […]

ESO (angl. European Southern Observatory) planuoja statyti didžiausią pasaulyje optinį/infraraudonųjų spindulių teleskopą. ESO Taryba Garchinge vykstančiame susitikime patvirtino E-ELT (angl. European Extremely Large Telescope) programą. E-ELT pradės stebėjimus kito dešimtmečio pradžioje. ESO vadovaujančios Tarybos susitikimo Garchinge (Vokietija) pagrindinė tema – E-ELT programos pradžia. E-ELT bus 39,9 metrų skersmens veidrodinis teleskopas, kurį planuojama statyti netoli jau […]

Titano tropinėse dykumose netikėtai rasta skysto metano oazė. Mokslininkų nuomone, ežero buvimas sausoje tropinėje juostoje gali būti požeminių skysto metano telkinių, kurie jį maitina, egzistavimo požymis. Titanas, kaip ir Žemė, turi debesis, ežerus ir jame lyja lietus, bet vietoje vandens yra metanas. Iki šiol metano ežerai aptikti tik Titano ašigaliuose, o tropinėje juostoje aplink pusiaują […]

Žurnalo „Science“ gegužės 1 d. numeryje mokslininkų komanda iš Delavaro universiteto paskelbė savo tyrimų rezultatus. Šie rezultatai padės astronomams geriau išanalizuoti kosmose esančius didžiulius dujų ir molekulių debesis, iš kurių „gimsta“ žvaigždės. Delavaro universiteto fizikos ir astronomijos profesorius Krzysztofas Szalewiczas vadovavo tyrimų projektui. Jis kartu su komanda išsprendė kvantinės mechanikos lygtis, kurios tiksliau nusako vandenilio […]

Šiandien NASA planuoja iškelti į orbitą juodosioms skylėms tirti skirtą kosminį teleskopą „nuSTAR“. Trečiadienį iš Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) Ramiajame vandenyne 15.30 val. GMT laiku pakilęs JAV bendrovės „Orbital Sciences“ lėktuvas L-1011 „Stargazer“ maždaug 12 000 metrų aukštyje paleis šios bendrovės trijų pakopų raketą „Pegasus XL“ su NASA palydovu „nuSTAR“, pranešė „Space.com“. Raketa ir ją […]

Naujos medžiagos pavidalas gaubia Saturną: tai – plazma, sudaryta mažyčio planetos palydovo, pavadinimu Enceladas. „Tai grupė įkrautų dalelyčių, kurios iki šiol nebuvo pastebėtos”, – teigia Tomas Hill’as iš Rice Universiteto Hiustone, Teksaso valstijoje. „Cassini” erdvėlaivis, pasiekęs Saturno sistemą 2004 m., atskleidė, kad nedidelis, apledėjęs palydovas Enceladas išleisdavo skystą geizerį. Išmetamus kamuolius sudarė vandens garai, taip […]

Saulės paviršiumi judanti Venera astronomams nėra tik retas planetų reginys, kurio nebematysime ateinančius 105 metus. Tai vienas iš tų įvykių, kai tikimasi sužadinti domėjimąsi visata. Sul Ah Chimas, Korėjos astronomijos ir kosmoso mokslo instituto centrinės Pietų Korėjos Daejono mieste tyrinėtojas, tikisi, kad žmonės gyvenimą supranta platesniu kampu ir „nėra užgožti smulkių kasdieninių problemų“. „Kalbant apie […]

Dėl ankstesnės visatos atšilimo, kurį sukėlė godžiausiosios juodosios skylės, likusios galėjo nustoti didėti. Astronominiuose tyrimuose teigiama, kad milžiniškos juodosios skylės, sveriančios milijardą kartų daugiau negu Saulė, susiformavo dar prieš visatą, kuriai buvo milijardas metų. Manoma, kad šių pabaisų pradžia – vos kelias dešimtis Saulės masių sveriančios juodosios skylės. Kad taptų tokiomis didelėmis per mažiau negu […]

Planai kasinėti dangaus kūnų mineralus gali pažeisti daugybę tarptautinio kosmoso įstatymo punktų. Ar asteroidai, savyje turintys daug brangiųjų metalų, įstatymiškai turėtų būti traktuojami kaip žuvys jūroje? Pasak neseniai susikūrusios kompanijos „Planetary Resources” iš Sietlo: tai yra vienas iš variantų, kurį galėtų priimti Jungtinės Tautos. Ši bendrovė per artimiausius du metus planuoja į Žemės orbitą paleisti […]

Dėl juodosios skylės atakos galime nesijaudinti – mažos juodosios skylės, kurios nepastebėtos klajoja po visatą, Žemei nepadarytų jokios žalos. Spėjama, jog kai kurios juodosios skylės susiformavo iš kart po Didžiojo sprogimo. Jos vadinamos pirmapradėmis ir manoma, jog tokios juodosios skylės jau seniai turėtų būti išgaravę dėl proceso, vadinamo Hokingo spinduliavimu. Tačiau kitos juodosios skylės, sveriančios […]

Mažiau nei už 100 dienų, visų laikų ambicingiausia Marso misija nusileis į raudonąją planetą. Marso mokslo laboratorijos pagrindinė užduotis – ieškoti gyvybės ženklų, o tai yra 2,5 milijardų dolerių vertės troškimas sužinoti, ar mes esame vieni visoje visatoje. Tikėtis tiesaus atsakymo – neverta. Gyvybės paieškos Marse nėra vien tik juoda ir balta. Naujausi atradimai, kad […]