Gamtos Mokslai

Prieš 100 mln. metų gyvenusių į kriaukleles panašių sutvėrimų spermatozoidai buvo kur ilgesni už jų kūnus, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Tai rodo, kad kalbai pakrypus apie dauginimasį, kai kuriems gyvūnams visada buvo svarbus dydis. Mūsų laikais tebėra gyvūnų, kurių spermatozoidai yra didžiuliai. Vaisinės muselės dydis – vos keli milimetrai, tačiau jos gali išskirti 6 centimetrų […]

Mokslininkai Izraelio Negevo dykumoje – viename sausiausių planetos regionų – atrado pirmąjį pasaulyje augalą, kuris pasilaisto pats. Dykumos rabarbaras sulaiko 16 kartų daugiau vandens nei kiti augalai, o augdamas nederlingoje vietovėje geba pats save pasilaistyti. Mokslininkus apstulbino metro pločio rabarbaro lapai, kurie yra nepaprastai dideli, lyginant su kita dykumos augmenija, kuriai maži lapeliai padeda neprarasti […]

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, […]

Jungtinio laboratorinės astrofizikos instituto (JAV), trumpinamo JILA, mokslininkams pavyko sukonstruoti atominį laikrodį, kuriame atomai sugeba nesusidurti – paradoksaliai skambantis kvantinio pasaulio reiškinys pasiektas glausčiau išrikiuojant atomus. Šis gana netikėtas atradimas, aprašytas žurnale „Science Express“, gali pagerinti eksperimentinių atominių laikrodžių, sudarytų iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių neutralių atomų, pagautų susikertant lazerio spinduliuotės pluoštams, veikimą. JILA […]

Palyginus su dabartiniais „Intel“ arba AMD „monstrais“, šis 8 bitų komponentas niekuo neypatingas, jei jį vertintume vien tik našumo aspektu. Tačiau organinis lustas turi teisę vadintis mikroprocesoriumi – jis turi tris programuojamus registrus, bitų postūmio registrus, taktų skaitliuką, gali atlikti elementarias aritmetines operacijas – sudėtį ir atimtį. Visa mikroprocesoriaus struktūra suformuota specialios organinės plėvelės paviršiuje. […]

Kvantinė mechanika, pradėta plėtoti viso labo tik praėjusiojo amžiaus 3 – ajame dešimtmetyje, vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį aiškinant, kas lemia medžiagos egzistavimą. Skirtingas medžiagos rūšis sudarančios elementariosios dalelės, pavyzdžiui, elektronai, protonai ar neutronai, neblogai aprašomos kvantinės fizikos modeliais. Tačiau netgi dabar, prabėgus 90 metų, kvantinės mechanikos pasaulyje atrandami nauji dėsningumai, o vienas iš jų leidžia […]

Visi gerai žino, kad vandeniui šąlant susidaro ledas. Mažiau žinomas faktas yra, kad egzistuoja ne vienos, bet kelių skirtingų rūšių ledas, priklausomai nuo to kaip ledo kristalai yra išsidėstę. Naujame eksperimente chemikų grupė sukūrė metodą, kaip sintetinti feroelektrinį ledą, kuris kristalizuojasi tokiu būdu, kad visi ryšiai išsidėsto viena kryptimi ir susikuria didelis elektrinis laukas. Mokslininkų […]

Inžinierių ir mokslininkų iš Harvardo universiteto it MITRE korporacijos bendradarbiavimo dėka sukurtas pirmas pasaulyje programuojamas nanoprocesorius, pavaizduotas šiame paveiksle. Tai elektroninio mikroskopo netikrų spalvų nuotrauka, kurioje matosi nanotakeliai ir nanoprocesorius, esantys nanoschemoje. Šis stulbinamas atradimas, apie kurį vakar (2011 m. vasario 9 d.) buvo paskelbta žurnale „Nature“, yra didžiulis šuolis kompiuterinių schemų konstravime. Maža to, […]

Dviejuose naujuose eksperimentiniuose įrenginiuose ketinama atkurti galingiausius kosmose vykstančius sprogimus. Kiekvienas mūsų kūno centimetras bei mus supantys daiktai sudaryti iš mažiau nei 100 pagrindinių cheminių elementų kombinacijų. Šie elementai gerai pažįstami visiems, mačiusiems periodinę cheminių elementų lentelę. Būtent šie elementai, įvairūs atomai, sudaro mus supančią visatą, rašo telegraph.co.uk. Periodinė lentelė yra patikimas sąrašas, tačiau mokslininkai […]

Kalifornijos universiteto, esančio Berklyje (Berkeley), inžinieriai atrado būdą užauginti nanolazerius tiesiog ant silicio paviršiaus. Unikali nanostulpų struktūra įkalina šviesą mažame tūryje ir sukuria dalinių bangų ilgių nanolazerius. Šis atradimas gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių, kurie naudoja optoelektroninius lustus. Inžinierių darbas buvo atspausdintas Nature Photonics žurnalo internetiniame leidinyje. […]

JAV toksikologai praneša, kad Hadsono upėje gyvenančių atlantinių menkių (Microgadus tomcod) genuose per neįtikėtinai trumpą laikotarpį išsivystė tam tikri pakitimai, dėl kurių šioje upėje gyvenančios menkės įgijo imunitetą nuodingai cheminei medžiagai PBC, kurios apstu Hadsono upės vandenyse. Apie netikėtą mokslininkų atradimą praneša Nationalgeographic.com. “Tokie evoliuciniai pokyčiai yra labai, labai spartūs, – pabrėžė Niurjoko universitetinės medicinos […]

Visatoje elementai, sunkesni už geležį, susidaro po galingų sprogimų, kuriuos astronomai praminė supernovomis. Branduolinių reakcijų metu susiformuoja visų rūšių itin trumpai gyvuojantys atomų branduoliai, tarp kurių pasitaiko ir stabilesnių, mokslininkų teorijose vadinamų magiškaisiais. Tačiau net ir tarp magiškųjų branduolių yra išimčių: jie sudaro apgrąžines saleles. Vadovaujama Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fizikos profesoriaus tarptautinė tyrėjų komanda […]

Tai galbūt atrodo tarsi bičių korio dalelė, tačiau iš tiesų tai yra pirmasis istorijoje pavienės molekulės vaizdas. Nuotraukai padaryti IBM mokslininkai panaudojo atominės jėgos mikroskopą (AFM), kurio pajėgumo pakako net molekulėje esantiems cheminiams ryšiams vizualiai užfiksuoti. “Tai pirmas kartas, kai pavyko nufotografuoti visus vienoje molekulėje esančius atomus”, sako tyrimui vadovavęs Leo Gross’as. Mokslininkai mikroskopą sufokusavo […]

Cheminiai junginiai, vadinami manganitais, tyrinėjami jau daugybę metų – jei tiksliau, nuo pat milžiniškos magnetovaržos efekto atradimo. Ne paslaptis, jog šis reiškinys itin žadina mokslininkų vaizduotę, nes jį tikimasi pritaikyti kuriant magnetinius jutiklius, magnetines laisvosios kreipties atmintines bei spintronikos įtaisus. Vis dėlto perprasti ir galiausiai tinkamai valdyti milžiniškos magnetovaržos efektą yra sudėtingas uždavinys, mat manganitus […]