Gamtos Mokslai

Elektrono sukinį galima įsivaizduoti kaip kompaso rodyklę, rodančią arba šiaurės, arba pietų kryptimi. Dar galima sakyti, jog elektronai yra orientuoti į viršų arba į apačią. Kai kurių elektronų sukiniai užpildytame sluoksnyje būna nukreipti viena, tarkim, viršaus kryptimi, – toks jų išsidėstymas panaikina lygiai to paties skaičiaus žemyn orientuotų elektronų kuriamą elektromagnetinį poveikį. Elektronų sukinių laukai, […]

Nauja japonų mokslininkų sukurta klonavimo technologija teikia vilčių po maždaug 4 metų „prikelti“ prieš tūkstančius metų išnykusius mamutus. Kaip praneša telegraph.co.uk, ankstesni bandymai atkurti mamuto ląstelės branduolį iš Sibiro įšale rastų straublėto milžino odos ir raumenų audinio fragmentų nebuvo sėkmingi – mamuto liekanos buvo pernelyg smarkiai pažeistos šalčio. Tačiau Rikeno Raidos biologijos centro (Japonija) daktaro […]

Iš pažiūros litis turėtų būti niekuo neišsiskirianti atominė sistema, gebanti formuoti paprastus kristalinius darinius. Tai lengviausias kietasis elementas periodinėje cheminių elementų lentelėje, turintis vos tris elektronus. Vis dėlto tarptautinė mokslininkų komanda išsiaiškino, jog esant dideliam slėgiui ličiui kur kas labiau patinka skystoji būsena, be to, jis yra metalas, pasižymintis itin žemu lydymosi tašku. Įdomu ir […]

Botanikai teigia, kad petunijos ir bulvės, labai tikėtina, yra mėsėdžiai augalai. Priduriama, kad toks elgesys gali būti daug labiau paplitęs, nei manyta iki šiol. Kaip rašo portalas „LiveScience“, nuo Charleso Darwino laikų aptiktos mažiausiai 6 mėsėdžių bulvių rūšys, pavyzdžiui, Venus flytraps, kurios vabzdžius gaudo su į žandikaulius panašiais savo lapais, lygiai taip pat kaip mėsėdžiai […]

Svarbių postūmių pavyko pasiekti CERN branduolinių tyrimų laboratorijoje vykdomuose antimaterijos tyrimuose, skelbiama CERN pranešime spaudai. Vieno eksperimento metu panaudojus naują dalelių detektorių CUSP, mokslininkams pavyko sugauti ir gana ilgą laiką išsaugoti nemažą kiekį skriejančių antivandenilio atomų. Eksperimento rezultatai publikuojami žurnale Physical Review Letters. Antimedžiaga (kaip ir jos neapčiuopiamumas) išlieka viena didžiausių modernaus mokslo paslapčių. Medžiaga […]

Mokslininkai ką tik atrado, kad smulkus driežas, ilgai žinomas kaip restoranų patiekalas pietryčių Vietname, ir visi kiti šios rūšies driežai yra tik moteriškos giminės, bei jie dauginasi “klonuodamiesi” save. Leiolepis ngovantrii – driežas rastas Ngo Van Tri, Vietnamo Mokslo ir Technologijų Akademijos profesorius, ir klasifikuotas pagal L. Lee Grismer. Ši rūšis iki šiol nebuvo žinoma […]

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkams pavyko „pagauti“ ir palyginti ilgai išlaikyti kelias dešimtis vandenilio antimedžiagos atomų. Šis įspūdingas fizikų pasiekimas turėtų gerokai paspartinti tyrimus vienoje mįslingiausių dalelių fizikos sričių. Nors CERN vykdyto eksperimento metu buvo gauti 38 stabilūs antivandenilio atomai, kurių egzistavimas tęsėsi net vieną šeštąją sekundės, šis atradimas nekelia jokio pavojaus Vatikanui, teigiama […]

Didelės viltys dedamos į kamienines ląsteles: vieną dieną, jos bus naudojamos daugelio ligų gydymui. Šiuo metu, embrionai yra pagrindinis jų šaltinis, tačiau tai sukelia daug etinių problemų. Mokslininkai iš Makso Planko Molekulinės Genetikos Berlyno instituto sugebėjo amniono skyčio ląsteles paversti į pliuripotencinias kamienines ląsteles. Iš Amniono skysčio gautos iPS ląstelės yra sunkiai atskiriamos nuo embrioninių […]

Mokslininkai iš Brookhaven nacionalinės laboratorijos ir kompanijos “Dow AgroSciences” genetiškai modifikavo kopūstams giminingą augalą, kad šis galėtų sintetinti plastmasei gaminti reikalingą žaliavą. Išradimo autoriai teigia, jog augalo sėklose esančios sočiosios riebalų rūgštys gali būti tiesiogiai panaudotos kaip vienas iš plastikų gamybos komponentų. Daugumai plastmasių pagaminti vis dar naudojama nafta arba anglis, tačiau augalinių pagrindu sukurti […]

Atsižvelgiant į naują tyrimą – “Fosiliniai virusai” užkonservuoti žinduolių ir vabzdžių DNR struktūroje rodo, kad visi virusai, įskaitant giminingus ŽIV ir Ebolos virusus, gali būti perduodami iš kartos į kartą milijonus metų. Komanda sudaryta iš Oksfordo universiteto ir Aaron Diamond Aids tyrimų centro mokslininkų, kurie kartu atliko ir ankstesnius tyrimus, tinginių, lemūrų ir triušių genomuose […]

Teismo medicinoje – nauji policijos darbą palengvinantys metodai. Nuo šiol užpuoliko amžių greičiausiai bus galima nustatyti pagal jo kraują. „Current Biology“ praneša, jog iš vieno kraujo lašo galima nustatyti asmens amžių padarant su vos dešimties metų paklaida. Jei tyrimai bus patvirtinti, ši technika labai palengvins policijos darbą, praneša sciencemag.org. Kraujo amžiaus testas remiasi T ir […]

Telefonai, nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai bei daugybė kitų elektronikos įrenginių turi tiksinčias laiko bombas – elementus, kurie po dviejų, geriausiu atveju 3-4 metų, „miršta“ ir įrenginys tampa beverčiu. Belieka įsigyti arba naują įrenginį, arba pakeisti elementą. Kodėl taip nutinka? Kaip einant laikui sulėtėja kompiuterių programinės įrangos veikimas, o ant telefonų nežinia iš kur atsiranda įbrėžimai, […]

Mokslininkų ir inžinierių komanda iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos pastūmėjo pasaulį vienu žingsniu arčiau gravitacinių bangų “girdėjimo” – tai erdvės ir laiko pulsacijos išpranašautos Alberto Einšteino dar 20 amžiaus pradžioje. Tyrime bandytos lazerių sistemos, kurios skristų kosminiame laive dalyvaujančiame “Lazerių interferometro kosminės antenos” misijoje (arba trumpiau – LISA). Misijos tikslas aptikti ir tiesiogiai stebėti subtilius, […]

Fizikai iš Bonos universiteto sukūrė visiškai naują šviesos šaltinį, vadinamąjį Bose – Einšteino fotonų kondensatą. Iki šiol ekspertai manė, kad tai neįmanoma. Šis metodas gali būti potencialiai pritaikytas naujų šviesos šaltinių primenančių lazerius kūrime, kurie dirba rentgeno spindulių diapazone. Be kitų pritaikymų, jie gali būti panaudoti galingesnių kompiuterinių lustų kūrime. Mokslininkai ketina pranešti apie savo […]

Ali Dhinojwala ir Vasav Sahni – medžiagų mokslininkai, ne biologai. Jie tiria įvairius paviršius, trintį ir lipnumą. Tačiau jie atrado, kad norint suprasti kaip gamta padaro daiktus lipniais, kartais reiškia suartėjimą su būtybėmis atsakingomis už tai. “Kai mes atradome vorų tinklų lipnumą, pagalvojome, kad negali būti nieko seksualiau nei dirbti šioje srityje” – pasakė Vasav […]