Maliariniai uodai vystosi į naują rūšį

Dviejų tipų uodai atsakingi už daugumą maliarijos susirgimų Afrikoje, genetiškai išsivystė taip, kad jie tampa visiškai kitomis rūšimis. Pasak Pasaulinės Sveikatos Organizacijos, daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę maliarijos užkratu, dauguma jų iš Afrikos. Nuo maliarijos, kas 30 sekundžių, miršta vaikas.

Tiesioginis molekulių aušinimas lazeriu

Aušinti molekules lazerio pagalba yra žymiai sunkiau nei atskirus atomus. Aušinimas lazeriu – procesas kurio metu, tūkstančiai fotonų atakuoja atomus. Buvo tikima, kad fotonoi atakuodami molekules jas tik įkaitins, pagreitins, sukels jų rotacijos vibracijas. Todėl, norint aušinti molekules, pirmiausia reikia pradėti nuo atskirų atomų vėsinimo ir tada juos sujungiant į molekules.

Pastebėtas magnetinius vienpolius imituojančių dalelių judėjimas

Dešimtmečiais mokslininkai ieškojo magnetinių vienpolių – izoliuoto magnetinio krūvio, kuris gali judėti taip pat laisvai, kaip ir elektrinis krūvis. Gamtoje magnetiniai poliai egzistuoja tik porose, tačiau tyrėjų komanda iš Paul Scherrer instituto (Šveicarija) ir Dublino universitetinio koledžo sugebėjo sukurti magnetinių vienpolių kvazidaleles. Žinoma, kvazidalelės dar nėra tikrieji vienpoliai, tačiau jų elgsena puikiai imituoja hipotetinius magnetinius […]

Mokslininkai atveria elektrinę jungtį gyvoms ląstelėms

Terminatorius, Bornas, Šešių milijonų dolerių vyras. Mokslinė fantastikos biologinės būtybės apginkluotos dirbtinėmis galiomis. Realybėje, jungtims tarp gyvųjų ir negyvųjų pasaulių dažnai trūksta aiškaus komunikacijos kanalo. Mokslininkai iš “Lawrence Berkeley” nacionalinės laboratorijos suprojektavo elektrinę jungtį gyvuose organizmuose, kuri elektronus perneša per ląstelės membraną į išorinį aceptorių. Šis tiesioginis kanalas galėtų lesti ląstelėms nuskaityti ir atsakyti į […]

Kodėl leopardo kailis taškuotas?

Kodėl leopardai turi taškuotą kailį, o tigrai juostuotą? Rudyard Kipling teigia, kad tai įvyko dėl leopardo persikėlimo į kitą aplinką, pilną medžių, krūmų, dryžių, šešėlių, bet ar yra šioje versijoje tiesos? Mokslininkai iš Bristolio universiteto ištyrė skirtingus kūno ženklus 35 rūšių laukinių kačių norėdami suprasti, kas skatina tokių gražių ir intriguojančių evoliucijos kitimų raidą. Jie […]

Paris Japonica gėlėje atrastas ilgiausias genomas

Paprastai atrodanti gėlė iš Japonijos, turi kažką paslaptingo savo blyškiuose žiedlapiuose – ilgiausia kada nors rastą genomą. “Paris japonica” – turi 50 kartų ilgesnį genomą nei žmogus.

Mokslininkai atrado bakterijų 'vaikščiojimo' savybes

Daugelis vaistams atsparių bakterijų, gyvenančių ant įvairių paviršių, yra kartu ir labai atsparios aplinkos poveikiams. Šie organizmai veikia žmoniu sveikatą daugeliu būdų – cistinė fibriozė, liga nuo kurios miršta pacientai, ją sukelia bakteriologinės kvėpavimo takų infekcijos, kurios atsparios daugumai stipriausių antibiotikų. UCLA mokslininkai su kolegomis dabar nustatė, kad pradiniame bioplėvės formavimosi etape, bakterijos gali atsistoti […]

Naujos kartos kamieninės ląstelės

Embrioninės kamieninės ląstelės elgiasi visiškai kitaip už žemės gravitacijos lauko ribų. Šis atradimas perspėja, kad gimdymas kosmose gali būti labai rizikingas. Tačiau tolimesni tyrimai gali padėti atskleisti būdus kaip kovoti su neigiamu nesvarumo poveikiu įvairių amžiaus grupių žmonėms. Mikrogravitacija, kurią astronautai patiria skriedami žemės orbitoje ar tarptautinėje kosminėje stotyje, gali sunaikinti jų kūnus ilgesnėse misijose, […]

Bakterijų aplinkos juslė

Kai kurios bakterijos reaguoja į šaltį pakeisdamos išorinių sienelių cheminę sudėtį, kad galėtų išlikti judrios nukritus temperatūrai. Mokslininkai prieš kelis metus nustatė už šį mechanizmą atsakingą pagrindinį baltymą, tačiau atsakyti kaip bakterijos jaučia šaltį, nesugebėjo. Remiantis Rice ir Argentinos nacionaliniu universitetų mokslininkais, atsakymas yra: Jos naudoja matavimo lazdeles. Atrastas specializuotas baltymas, kuris išsikiša per bakterijos […]

Laikas baigsis po 5 miljardų metų

Kiek astrofizikams yra žinoma, Visata plečiasi vis greitėjančiu tempu ir manoma tai darys amžinai. Tačiau keli fizikai sako, kad ši teorija (amžinoji infliacija) ir tai, kad laikas yra begalinis – sukelia mokslininkams bet kokio įvykio apskaičiavimo problemas. Naujausiame pranešime rašoma: Laikas baigsis po 5 milijardų metų dėl kažkokios katastrofos, kurios liudininkų nebus išlikusių gyvų.