Gamtos Mokslai

Elektronikos tyrėjai dievina grafeną. Ši dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė yra tarytum tikrų tikriausias elektronų greitkelis, savo pralaidumu bene šimtąkart lenkiantis įprastinį silicį. Tačiau JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) mokslininkai perspėja: sukurti grafeno pagrindu veikiančius įtaisus bus nepaprastai sudėtinga, mat naujausi matavimai rodo, jog grafenu padengus elektronikos pramonėje naudojamus padėklus judrusis greitkelis […]

Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai. Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais […]

Botanikai pirmą kartą pastebėjo, jog kai kurie mums įprasti daržo augalai, tokie kaip pomidorai ir bulvės, iš tiesų turi grobuoniškų “polinkių” – jie sugeba žudyti smulkius vabzdžius ir taip tręšti patys save. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad mažus skraidančius sutvėrimus minėti augalai gaudo mažais ir lipniais stiebo plaukeliais. Vėliau maistines medžiagas jie absorbuoja šaknimis, kai […]

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba […]

JAV fizikos teoretikai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pasiekti superlaidumo būseną kambario temperatūroje su dabartinėmis medžiagomis. Nors siūlomas metodas turi savų trūkumų, tačiau tai galėtų būti tikru išsigelbėjimu technologams, jeigu mokslininkams nepavyktų tiesiogiai sukurti tokių medžiagų. San Diego universiteto (UCSD) fizikos teoretikai iškėlė hipotezę, jog superlaidumui pasiekti nebūtina iki labai žemų temperatūrų atšaldyti visą laidininką […]

Japonijos tyrėjai atskleidė, kodėl stroncio iridžio oksidas Sr2IrO4, iki tol laikytas kuo tikriausiu laidininku, iš tikrųjų yra izoliatorius. Manoma, kad įdomios šio pereinamojo metalo oksido elektrinės savybės gali padėti pamatus naujoviškų elektroninių prietaisų arba superlaidininkų sukūrimui. Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio laidininko ir izoliatoriaus yra tas, jog pastarajame elektronai negali laisvai judėti po visą kristalą. Taip […]

JAV mokslininkai mano padarę vieną svarbiausių pastaraisiais metais atradimų geofizikos srityje. Jis toks neįtikėtinas, kad primena mokslinę fantastiką. Stiprios audros Žemės atmosferoje į kosmosą gali išmesti antimedžiagos daleles, teigiama Alabamos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadose. Šis mokslui iki šiol nežinomas fenomenas buvo užfiksuotas stebint galingas audras NASA kosminiu Fermi gama spindulių teleskopu (FGST), pranešė „Space.com“. […]

Biologas Mark’as Norman’as prie Indonezijos krantų aptiko aštuonkojus, sugebančius slėptis perskeltų kokoso riešutų kevale. Beje, apsaugos priemonę jie sugeba nešiotis kartu su savimi ir, kai tik prireikia, vėl paruošti naudojimui. Mokslininkai teigia, jog tai yra pirmasis mokslui žinomas atvejis, kai bestuburis naudojasi įrankiu. “Mus tai pritrenkė”, sako biologas Mark’as Norman’as. “Po vandeniu sunku nesijuokti ir […]

JAV mokslininkams pavyko sukurti modifikuotas cianobakterijas, kurios sugeria iš atmosferos anglies dvideginį ir, naudodamos saulės energiją, gamina skystus degalus – izobutanolį. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) H. Samuelio Inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos specialistai genetiškai pakeitė Synechococcus elongatus rūšies cianobakterijas, kurios gali vartoti CO2 ir gaminti rimta benzino alternatyva laikomus skystus automobilių degalus – izobutanolį. […]

Nepriklausomai nuo to, ar mus domina dar nesuprasto Visatos reiškinio įminimas ar paslaptingo ir užsisklendusio kolegos pažinimas, klausymasis greičiausiai yra pagrindė priemonė šiems tikslams įgyvendinti. Fizikos pasaulyje klausomasi ne vien ausimis. Spektroskopija – mokslas, tiriantis, kaip atomai sugeria ir išspinduliuoja elektromagnetines bangas, – yra ne kas kita kaip tam tikra klausymosi forma. Šis metodas yra […]

Elektrono sukinį galima įsivaizduoti kaip kompaso rodyklę, rodančią arba šiaurės, arba pietų kryptimi. Dar galima sakyti, jog elektronai yra orientuoti į viršų arba į apačią. Kai kurių elektronų sukiniai užpildytame sluoksnyje būna nukreipti viena, tarkim, viršaus kryptimi, – toks jų išsidėstymas panaikina lygiai to paties skaičiaus žemyn orientuotų elektronų kuriamą elektromagnetinį poveikį. Elektronų sukinių laukai, […]

Nauja japonų mokslininkų sukurta klonavimo technologija teikia vilčių po maždaug 4 metų „prikelti“ prieš tūkstančius metų išnykusius mamutus. Kaip praneša telegraph.co.uk, ankstesni bandymai atkurti mamuto ląstelės branduolį iš Sibiro įšale rastų straublėto milžino odos ir raumenų audinio fragmentų nebuvo sėkmingi – mamuto liekanos buvo pernelyg smarkiai pažeistos šalčio. Tačiau Rikeno Raidos biologijos centro (Japonija) daktaro […]

Iš pažiūros litis turėtų būti niekuo neišsiskirianti atominė sistema, gebanti formuoti paprastus kristalinius darinius. Tai lengviausias kietasis elementas periodinėje cheminių elementų lentelėje, turintis vos tris elektronus. Vis dėlto tarptautinė mokslininkų komanda išsiaiškino, jog esant dideliam slėgiui ličiui kur kas labiau patinka skystoji būsena, be to, jis yra metalas, pasižymintis itin žemu lydymosi tašku. Įdomu ir […]

Botanikai teigia, kad petunijos ir bulvės, labai tikėtina, yra mėsėdžiai augalai. Priduriama, kad toks elgesys gali būti daug labiau paplitęs, nei manyta iki šiol. Kaip rašo portalas „LiveScience“, nuo Charleso Darwino laikų aptiktos mažiausiai 6 mėsėdžių bulvių rūšys, pavyzdžiui, Venus flytraps, kurios vabzdžius gaudo su į žandikaulius panašiais savo lapais, lygiai taip pat kaip mėsėdžiai […]

Iš tikslių kosmologinių stebėjimų žinoma, kad apie 4,6 % energijos Visatoje sudaryta iš barionų (normalių atomų), ir apie 23 % sudaro tamsioji medžiaga. Likusi dalis, 72 %, lieka, taip vadinamai, tamsiąjai energijai. Mokslininkai taip pat žino, kad įprasta barioninė medžiaga, kuri yra teigiamo krūvio, matomojoje Visatoje yra medžiagos būsenoje, o ne antimedžiagos būsenoje su neigiamu […]