Alternatyva siliciui, pranašesnė už grafeną

Pastaruoju metu mokslininkams vis garsiau aptarinėjant, kaip elektronikos pramonėje silicį pakeis grafenas, į perspektyviausių medžiagų sąrašą įtraukiamas naujas žaidėjas, kuris, kaip prognozuojama, leis pagaminti mažesnius ir mažiau energijos suvartojančius lustus. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Nanoelektronikos ir nanosandaros laboratorijos (LANES) tyrėjai žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašo išskirtines molibdenito savybes, leidžiančias šiai medžiagai įgyti pranašumą […]

Fizikai nagrinėja kvantinį susietumą laike

Kvantinis susietumas suprantamas kaip kelių dalelių vidinių būsenų sumaišymas, net jei jos yra erdvėje atskirtos dideliais atstumais. Poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios. Fizikai Džejus Olsonas (S. Jay Olson) bei Timotis Ralfas (Timothy C. Ralph) iš Kvinslendo (Queensland) universiteto (Australija) parodė, kad kvantinis susietumas gali egzistuoti ir […]

Superlaidumas galėtų būti pasiekiamas ir kambario temperatūroje

JAV fizikos teoretikai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pasiekti superlaidumo būseną kambario temperatūroje su dabartinėmis medžiagomis. Nors siūlomas metodas turi savų trūkumų, tačiau tai galėtų būti tikru išsigelbėjimu technologams, jeigu mokslininkams nepavyktų tiesiogiai sukurti tokių medžiagų. San Diego universiteto (UCSD) fizikos teoretikai iškėlė hipotezę, jog superlaidumui pasiekti nebūtina iki labai žemų temperatūrų atšaldyti visą laidininką […]

Pomidorai gali valgyti vabzdžius

Botanikai pirmą kartą pastebėjo, jog kai kurie mums įprasti daržo augalai, tokie kaip pomidorai ir bulvės, iš tiesų turi grobuoniškų “polinkių” – jie sugeba žudyti smulkius vabzdžius ir taip tręšti patys save. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad mažus skraidančius sutvėrimus minėti augalai gaudo mažais ir lipniais stiebo plaukeliais. Vėliau maistines medžiagas jie absorbuoja šaknimis, kai […]

Netikėtas molekulinio vandenilio elgesys esant dideliam slėgiui

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba […]

Tamsiosios bei matomos materijos atsiradimas

Iš tikslių kosmologinių stebėjimų žinoma, kad apie 4,6 % energijos Visatoje sudaryta iš barionų (normalių atomų), ir apie 23 % sudaro tamsioji medžiaga. Likusi dalis, 72 %, lieka, taip vadinamai, tamsiąjai energijai. Mokslininkai taip pat žino, kad įprasta barioninė medžiaga, kuri yra teigiamo krūvio, matomojoje Visatoje yra medžiagos būsenoje, o ne antimedžiagos būsenoje su neigiamu […]

Genų inžinieriai išvedė čiulbančią pelę

Japonijos mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą pelę, skleidžiančią į paukščio čirenimą panašius garsus. Apie tai pranešė „Evolved Mouse Project“ tyrimų projekto Osakos universitete (Japonija) dalyviai, tiriantys genetiškai modifikuotų pelių mutacijas, skelbia „Telegraph.co.uk“. Pasak šio projekto vadovo Arikuni Uchimuros, mutacijos yra varomoji evoliucijos jėga. „Mes kryžminome ištisas genetiškai pakeistų pelių kartas norėdami pamatyti, kas atsitiks. Tikrinome kiekvieną […]

Atomų hologramos, kurias kuria patys elektronai

Nors paprastai žodis holografija mums asocijuojasi su trimačiais meninio pobūdžio paveiksliukais, pasirodo, jog šį reiškinį galima panaudoti kur kas praktiškiau. Naujame darbe mokslininkai aprašo atomų hologramas, gautas į pagalbą pasitelkus lazerį. Manoma, kad šis atradimas gali padėti pamatus naujos rūšies ultrasparčiajai fotoelektronų spektroskopijai, leisiančiai pažvelgti į molekulių sandarą kur kas veiksmingiau, nei tai pavykdavo padaryti […]

Genetiškai pakeistą medvilnę valgys ir žmonės

JAV mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą medvilnę, kurios sėklas bus galima naudoti ne tik galvijų pašarui, bet žmonių maistui. Pasak specialistų, tokia valgomoji medvilnė leistų kasmet pamaitinti kelis šimtus milijonų skurstančių „trečiojo pasaulio“ gyventojų. Teksaso valstijos A&M universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Keerti Rathore’o, pranešė radusi būdą, kaip iš medvilnės augalų sėklų pašalinti žmonėms nuodingą medžiagą gosipolį. […]

Vabalų rūšies išgyvenančios 40 laipsnių šaltį paslaptis

Mokslininkai iš Arktikos biologijos (Arctic Biology) instituto jau kuris laikas tyrinėja keistą Aliaskos vabalų rūšį Upis ceramboides (kitokio pavadinimo jie kol kas ir neturi), ištveriančius dažnai pasitaikančią regione 40 laipsnių neigiamą temperatūrą. Pasirodo, šių vabalų kūnuose cirkuliuoja iki šiol dar netyrinėtos sudėties biologinis antifrizas. Nors antifrizas kaip medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą, žinoma daugiau iš […]

Kas lemia medžiagų elektrinį laidumą?

Japonijos tyrėjai atskleidė, kodėl stroncio iridžio oksidas Sr2IrO4, iki tol laikytas kuo tikriausiu laidininku, iš tikrųjų yra izoliatorius. Manoma, kad įdomios šio pereinamojo metalo oksido elektrinės savybės gali padėti pamatus naujoviškų elektroninių prietaisų arba superlaidininkų sukūrimui. Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio laidininko ir izoliatoriaus yra tas, jog pastarajame elektronai negali laisvai judėti po visą kristalą. Taip […]

Žaibai generuoja antimedžiagą (VIDEO)

JAV mokslininkai mano padarę vieną svarbiausių pastaraisiais metais atradimų geofizikos srityje. Jis toks neįtikėtinas, kad primena mokslinę fantastiką. Stiprios audros Žemės atmosferoje į kosmosą gali išmesti antimedžiagos daleles, teigiama Alabamos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadose. Šis mokslui iki šiol nežinomas fenomenas buvo užfiksuotas stebint galingas audras NASA kosminiu Fermi gama spindulių teleskopu (FGST), pranešė „Space.com“. […]

Aštuonkojai kokoso kevalus naudoja kaip slėptuves (Video)

Biologas Mark’as Norman’as prie Indonezijos krantų aptiko aštuonkojus, sugebančius slėptis perskeltų kokoso riešutų kevale. Beje, apsaugos priemonę jie sugeba nešiotis kartu su savimi ir, kai tik prireikia, vėl paruošti naudojimui. Mokslininkai teigia, jog tai yra pirmasis mokslui žinomas atvejis, kai bestuburis naudojasi įrankiu. “Mus tai pritrenkė”, sako biologas Mark’as Norman’as. “Po vandeniu sunku nesijuokti ir […]

Degalus iš CO2 gamins genetiškai pakeistos bakterijos

JAV mokslininkams pavyko sukurti modifikuotas cianobakterijas, kurios sugeria iš atmosferos anglies dvideginį ir, naudodamos saulės energiją, gamina skystus degalus – izobutanolį. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) H. Samuelio Inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos specialistai genetiškai pakeitė Synechococcus elongatus rūšies cianobakterijas, kurios gali vartoti CO2 ir gaminti rimta benzino alternatyva laikomus skystus automobilių degalus – izobutanolį. […]

Elektronika išplečia spektroskopijos galimybių ribas

Nepriklausomai nuo to, ar mus domina dar nesuprasto Visatos reiškinio įminimas ar paslaptingo ir užsisklendusio kolegos pažinimas, klausymasis greičiausiai yra pagrindė priemonė šiems tikslams įgyvendinti. Fizikos pasaulyje klausomasi ne vien ausimis. Spektroskopija – mokslas, tiriantis, kaip atomai sugeria ir išspinduliuoja elektromagnetines bangas, – yra ne kas kita kaip tam tikra klausymosi forma. Šis metodas yra […]