Gamtos Mokslai

Kalifornijos (JAV) medžiagų mokslo specialistai pagamino specialų “metalinį stiklą”, kuris tvirtumo ir kietumo deriniu lenkia bet kurią kitą mums žinomą medžiagą. Be to, jo gamybai panaudotas naujas technologinis procesas, galintis tapti nauju įvairių medžiagų gamybos metodu. Naujasis stiklas yra taip vadinamas mikrolydinys, sudėtyje turintis paladžio. Medžiagos cheminė struktūra gamybos metu pakinta taip, kad stiklas praranda […]

Eindhoven universiteto (Nyderlandai) mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą užaugino sintetinę kiaulieną. Čiam eksperimentui specialistai panaudojo iš gyvos kiaulės paimtas ląsteles, kurių dauginimąsi pavyko atkurti Petri lėkštelėje. Vadinamosios “mėgintuvėliuose užaugintos” mėsos atsiradimas leistų sumažinti gyvulininkystės ūkių taršą – dabartiniu metu auginami mėsiniai gyvūnai į aplinką globaliu mastu išskiria milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, tai […]

Botanikai pirmą kartą pastebėjo, jog kai kurie mums įprasti daržo augalai, tokie kaip pomidorai ir bulvės, iš tiesų turi grobuoniškų “polinkių” – jie sugeba žudyti smulkius vabzdžius ir taip tręšti patys save. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad mažus skraidančius sutvėrimus minėti augalai gaudo mažais ir lipniais stiebo plaukeliais. Vėliau maistines medžiagas jie absorbuoja šaknimis, kai […]

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba […]

JAV fizikos teoretikai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pasiekti superlaidumo būseną kambario temperatūroje su dabartinėmis medžiagomis. Nors siūlomas metodas turi savų trūkumų, tačiau tai galėtų būti tikru išsigelbėjimu technologams, jeigu mokslininkams nepavyktų tiesiogiai sukurti tokių medžiagų. San Diego universiteto (UCSD) fizikos teoretikai iškėlė hipotezę, jog superlaidumui pasiekti nebūtina iki labai žemų temperatūrų atšaldyti visą laidininką […]

JAV mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą medvilnę, kurios sėklas bus galima naudoti ne tik galvijų pašarui, bet žmonių maistui. Pasak specialistų, tokia valgomoji medvilnė leistų kasmet pamaitinti kelis šimtus milijonų skurstančių „trečiojo pasaulio“ gyventojų. Teksaso valstijos A&M universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Keerti Rathore’o, pranešė radusi būdą, kaip iš medvilnės augalų sėklų pašalinti žmonėms nuodingą medžiagą gosipolį. […]

Mokslininkai iš Arktikos biologijos (Arctic Biology) instituto jau kuris laikas tyrinėja keistą Aliaskos vabalų rūšį Upis ceramboides (kitokio pavadinimo jie kol kas ir neturi), ištveriančius dažnai pasitaikančią regione 40 laipsnių neigiamą temperatūrą. Pasirodo, šių vabalų kūnuose cirkuliuoja iki šiol dar netyrinėtos sudėties biologinis antifrizas. Nors antifrizas kaip medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą, žinoma daugiau iš […]

Japonijos tyrėjai atskleidė, kodėl stroncio iridžio oksidas Sr2IrO4, iki tol laikytas kuo tikriausiu laidininku, iš tikrųjų yra izoliatorius. Manoma, kad įdomios šio pereinamojo metalo oksido elektrinės savybės gali padėti pamatus naujoviškų elektroninių prietaisų arba superlaidininkų sukūrimui. Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio laidininko ir izoliatoriaus yra tas, jog pastarajame elektronai negali laisvai judėti po visą kristalą. Taip […]

JAV mokslininkai mano padarę vieną svarbiausių pastaraisiais metais atradimų geofizikos srityje. Jis toks neįtikėtinas, kad primena mokslinę fantastiką. Stiprios audros Žemės atmosferoje į kosmosą gali išmesti antimedžiagos daleles, teigiama Alabamos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadose. Šis mokslui iki šiol nežinomas fenomenas buvo užfiksuotas stebint galingas audras NASA kosminiu Fermi gama spindulių teleskopu (FGST), pranešė „Space.com“. […]

Biologas Mark’as Norman’as prie Indonezijos krantų aptiko aštuonkojus, sugebančius slėptis perskeltų kokoso riešutų kevale. Beje, apsaugos priemonę jie sugeba nešiotis kartu su savimi ir, kai tik prireikia, vėl paruošti naudojimui. Mokslininkai teigia, jog tai yra pirmasis mokslui žinomas atvejis, kai bestuburis naudojasi įrankiu. “Mus tai pritrenkė”, sako biologas Mark’as Norman’as. “Po vandeniu sunku nesijuokti ir […]

JAV mokslininkams pavyko sukurti modifikuotas cianobakterijas, kurios sugeria iš atmosferos anglies dvideginį ir, naudodamos saulės energiją, gamina skystus degalus – izobutanolį. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) H. Samuelio Inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos specialistai genetiškai pakeitė Synechococcus elongatus rūšies cianobakterijas, kurios gali vartoti CO2 ir gaminti rimta benzino alternatyva laikomus skystus automobilių degalus – izobutanolį. […]

Nepriklausomai nuo to, ar mus domina dar nesuprasto Visatos reiškinio įminimas ar paslaptingo ir užsisklendusio kolegos pažinimas, klausymasis greičiausiai yra pagrindė priemonė šiems tikslams įgyvendinti. Fizikos pasaulyje klausomasi ne vien ausimis. Spektroskopija – mokslas, tiriantis, kaip atomai sugeria ir išspinduliuoja elektromagnetines bangas, – yra ne kas kita kaip tam tikra klausymosi forma. Šis metodas yra […]

Elektrono sukinį galima įsivaizduoti kaip kompaso rodyklę, rodančią arba šiaurės, arba pietų kryptimi. Dar galima sakyti, jog elektronai yra orientuoti į viršų arba į apačią. Kai kurių elektronų sukiniai užpildytame sluoksnyje būna nukreipti viena, tarkim, viršaus kryptimi, – toks jų išsidėstymas panaikina lygiai to paties skaičiaus žemyn orientuotų elektronų kuriamą elektromagnetinį poveikį. Elektronų sukinių laukai, […]

Nauja japonų mokslininkų sukurta klonavimo technologija teikia vilčių po maždaug 4 metų „prikelti“ prieš tūkstančius metų išnykusius mamutus. Kaip praneša telegraph.co.uk, ankstesni bandymai atkurti mamuto ląstelės branduolį iš Sibiro įšale rastų straublėto milžino odos ir raumenų audinio fragmentų nebuvo sėkmingi – mamuto liekanos buvo pernelyg smarkiai pažeistos šalčio. Tačiau Rikeno Raidos biologijos centro (Japonija) daktaro […]

Iš pažiūros litis turėtų būti niekuo neišsiskirianti atominė sistema, gebanti formuoti paprastus kristalinius darinius. Tai lengviausias kietasis elementas periodinėje cheminių elementų lentelėje, turintis vos tris elektronus. Vis dėlto tarptautinė mokslininkų komanda išsiaiškino, jog esant dideliam slėgiui ličiui kur kas labiau patinka skystoji būsena, be to, jis yra metalas, pasižymintis itin žemu lydymosi tašku. Įdomu ir […]