Gamtos Mokslai

Juodosios skylės yra laikomos sunkiausiais objektais mūsų Visatoje. Tuo tarpu elektronai yra vieni iš lengviausiųjų. Visai neseniai Ilinojaus universiteto, įsikūrusio Urbanoje – Šampeinėje (JAV), fizikai parodė, kaip turinčios krūvį juodosios skylės gali būti panaudotos modeliuojant elektronų sąveiką, pasireiškiančią neįprastuose superlaidininkuose. „Už šio uždavinio slypi yra ne kas kita kaip aukštatemperatūris superlaidumas, – pradeda pasakoti Filipas […]

Šalia besisukančios juodosios skylės išspinduliuoti fotonai įsukami ir tarsi įgauna orbitinį kampinį momentą, kuris nuotraukoje (Nature Physics) matomas kaip susuktų laiptų spiralė. Fiksuojant tokią šviesą būtų galima išmatuoti juodosios skylės sukimosi greitį. Juodųjų skylių tiesiogiai pamatyti ar tiesiogiai matuoti kokias nors jų fizikines savybes neįmanoma, todėl reikia sugalvoti netiesioginių būdų, kaip aptikti ir tyrinėti šiuos […]

Naujasis mikroskopas buvo išrastas mokslininkų grupės iš Hovardo Hju medicinos instituto. Išradimas leis stebėti gyvų organizmų ląsteles naudojant ypatingai ploną šviesos pluoštelį, panašų į supermarketų naudojamą barkodo skeneriuose. Gyvos ląstelės struktūrą bus galima matyti trimačiame filme su neįprastai didele raiška. Metodas leidžia gauti vaizdus dideliu greičiu, todėl bus galima gauti nuostabius filmukus, kuriuose bus matomi […]

Kol mokslininkai iš viso pasaulio susidomėję tyrinėja pirmųjų eksperimentų duomenis iš Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC), plačioji visuomenė jau ima nekantrauti ir abejoti ar tikrai LHC veikla yra naudinga ir milžiniškos investicijos kada nors atsipirks bent jau naujų žinių prasme. Tad prie projekto dirbantys mokslininkai retkarčiais mėgsta visiems priminti, kuo gi LHC bus naudingas mokslui. Visų […]

Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse. Mokslininkų grupė iš Strasburo (Strasbourg) universiteto, esančio Pracūzijoje, panaudojo fotonų ir plazmonų sąveiką nukreipdami šviesą […]

Pastaruoju metu mokslininkams vis garsiau aptarinėjant, kaip elektronikos pramonėje silicį pakeis grafenas, į perspektyviausių medžiagų sąrašą įtraukiamas naujas žaidėjas, kuris, kaip prognozuojama, leis pagaminti mažesnius ir mažiau energijos suvartojančius lustus. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Nanoelektronikos ir nanosandaros laboratorijos (LANES) tyrėjai žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašo išskirtines molibdenito savybes, leidžiančias šiai medžiagai įgyti pranašumą […]

Kvantinis susietumas suprantamas kaip kelių dalelių vidinių būsenų sumaišymas, net jei jos yra erdvėje atskirtos dideliais atstumais. Poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios. Fizikai Džejus Olsonas (S. Jay Olson) bei Timotis Ralfas (Timothy C. Ralph) iš Kvinslendo (Queensland) universiteto (Australija) parodė, kad kvantinis susietumas gali egzistuoti ir […]

Kalifornijos (JAV) medžiagų mokslo specialistai pagamino specialų “metalinį stiklą”, kuris tvirtumo ir kietumo deriniu lenkia bet kurią kitą mums žinomą medžiagą. Be to, jo gamybai panaudotas naujas technologinis procesas, galintis tapti nauju įvairių medžiagų gamybos metodu. Naujasis stiklas yra taip vadinamas mikrolydinys, sudėtyje turintis paladžio. Medžiagos cheminė struktūra gamybos metu pakinta taip, kad stiklas praranda […]

Eindhoven universiteto (Nyderlandai) mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą užaugino sintetinę kiaulieną. Čiam eksperimentui specialistai panaudojo iš gyvos kiaulės paimtas ląsteles, kurių dauginimąsi pavyko atkurti Petri lėkštelėje. Vadinamosios “mėgintuvėliuose užaugintos” mėsos atsiradimas leistų sumažinti gyvulininkystės ūkių taršą – dabartiniu metu auginami mėsiniai gyvūnai į aplinką globaliu mastu išskiria milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, tai […]

Elektronikos tyrėjai dievina grafeną. Ši dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė yra tarytum tikrų tikriausias elektronų greitkelis, savo pralaidumu bene šimtąkart lenkiantis įprastinį silicį. Tačiau JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) mokslininkai perspėja: sukurti grafeno pagrindu veikiančius įtaisus bus nepaprastai sudėtinga, mat naujausi matavimai rodo, jog grafenu padengus elektronikos pramonėje naudojamus padėklus judrusis greitkelis […]

Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai. Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais […]

Mokslininkai intensyviai ieško kaip ne fiziniu būdu apibrėžti, kas yra kilogramas. Tokio darbo jiems teko imtis paaiškėjus, kad kaip tarptautinis standartas naudojamas metalinis kilogramo artefaktas neteko svorio. Tyrėjai įspėja, kad dar teks šį tą nuveikti, kol jų darbas bus baigtas, tačiau jei jis bus sėkmingas, nebereikalingas taps paskutinis gamintas objektas, kuriuo remiasi pagrindiniai matavimo vienetai. […]

Užlašinkite vandens ant sauso, kaip reikiant įkaitinto paviršiaus (pavyzdžiui, keptuvės). Vanduo išsiskaidys smulkiais lašeliais, kurie čiuoždami išsilakstys po keptuvės paviršių, kol, galiausiai, šnypšdami išgaruos. O dabar pasižiūrėkite, kaip tų lašelių judėjimas atrodo sulėtintame vaizdo epizode, nufilmuotame 3 tūkst. kadrų per sekunde greičiu. Visas procesas, vykstantis ant karšto, sauso paviršiaus užlašinus vandens, yra seniai žinomas ir […]

Šviesos diodai (angl. light-emitting diodes, LED) išsikovoja vis svarbesnę vietą energiją taupančių apšvietimo gaminių rinkoje. Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) visai neseniai sukūrė technologiją, sumažinančią galio nitrido (GaN) plėvelėse aptinkamų defektų skaičių. Naujasis metodas padidina šviesos diodų efektyvumą, nes GaN plėvelės yra labai svarbi jų sudedamoji dalis, leidžianti suformuoti diodo konstrukciją, spinduliuojančią šviesą. […]

Kaip praneša „National Geographic“, po vienintelio geno modifikacijos, mokslininkai sukūrė pačią protingiausią žiurkę pasaulyje. Priduriama, kad panašus geno patobulinimas taip pat gali sustiprinti ir žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau perspėjama, kad ko per daug – tas nesveika. Kaip praneša „National Geographic“, laboratorijos žiurkė Hobbie–J įvairius objektus prisimena 3 kartus ilgiau nei kitos žiurkės. Ji taip pat […]