Žaibiška evoliucija: žuvys prisitaikė prie nuodų

JAV toksikologai praneša, kad Hadsono upėje gyvenančių atlantinių menkių (Microgadus tomcod) genuose per neįtikėtinai trumpą laikotarpį išsivystė tam tikri pakitimai, dėl kurių šioje upėje gyvenančios menkės įgijo imunitetą nuodingai cheminei medžiagai PBC, kurios apstu Hadsono upės vandenyse. Apie netikėtą mokslininkų atradimą praneša Nationalgeographic.com. “Tokie evoliuciniai pokyčiai yra labai, labai spartūs, – pabrėžė Niurjoko universitetinės medicinos […]

Įrodytas elementų sunkesnių už geležį egzistavimas

Visatoje elementai, sunkesni už geležį, susidaro po galingų sprogimų, kuriuos astronomai praminė supernovomis. Branduolinių reakcijų metu susiformuoja visų rūšių itin trumpai gyvuojantys atomų branduoliai, tarp kurių pasitaiko ir stabilesnių, mokslininkų teorijose vadinamų magiškaisiais. Tačiau net ir tarp magiškųjų branduolių yra išimčių: jie sudaro apgrąžines saleles. Vadovaujama Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fizikos profesoriaus tarptautinė tyrėjų komanda […]

Pirmą kartą nufotografuota pavienė molekulė

Tai galbūt atrodo tarsi bičių korio dalelė, tačiau iš tiesų tai yra pirmasis istorijoje pavienės molekulės vaizdas. Nuotraukai padaryti IBM mokslininkai panaudojo atominės jėgos mikroskopą (AFM), kurio pajėgumo pakako net molekulėje esantiems cheminiams ryšiams vizualiai užfiksuoti. “Tai pirmas kartas, kai pavyko nufotografuoti visus vienoje molekulėje esančius atomus”, sako tyrimui vadovavęs Leo Gross’as. Mokslininkai mikroskopą sufokusavo […]

Genetikams pavyko išauginti pačią protingiausią Žemės žiurkę

Kaip praneša „National Geographic“, po vienintelio geno modifikacijos, mokslininkai sukūrė pačią protingiausią žiurkę pasaulyje. Priduriama, kad panašus geno patobulinimas taip pat gali sustiprinti ir žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau perspėjama, kad ko per daug – tas nesveika. Kaip praneša „National Geographic“, laboratorijos žiurkė Hobbie–J įvairius objektus prisimena 3 kartus ilgiau nei kitos žiurkės. Ji taip pat […]

Šviesa medžiagą pavertė superlaidininku

Po šimto metų, kai pirmą kartą buvo stebėtas superlaidumas 1911 metais, grupė mokslininkų iš Oksfordo, Vokietijos ir Japonijos užregistravo superlaidumą medžiagoje po to, kai apšvietė ją galingu lazerio spinduliu. „Mes panaudojome šviesą, kad paversti įprastą ne laidininką į superlaidininką“, – pasakė profesorius Andreja Kavaleris (Andrea Cavalleri) iš Oksfordo Universiteto Fizikos Departamento bei Makso Planko Departamento […]

Mokslininkai sukūrė negendančius obuolius

Australijos mokslininkai pranešė išvedę „geriausią pasaulyje“ obuolių veislę RS103-130. Šie obuoliai skanūs, nepūva ir labai atsparūs kenkėjams. Australijos Kvinslendo valstijos vyriausybės Maisto ir žvejybos departamento specialistai po beveik 20 metų trukusių bandymų pranešė išvedę naujos veislės obuolius, kurie net ir po kelių mėnesių laikymo išlieka švieži ir traškūs, pranešė britų dienraštis „The Independent“. RS103-130 pavadintos […]

Tamsiosios medžiagos paieškų pabaiga

Kol mokslininkai iš viso pasaulio susidomėję tyrinėja pirmųjų eksperimentų duomenis iš Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC), plačioji visuomenė jau ima nekantrauti ir abejoti ar tikrai LHC veikla yra naudinga ir milžiniškos investicijos kada nors atsipirks bent jau naujų žinių prasme. Tad prie projekto dirbantys mokslininkai retkarčiais mėgsta visiems priminti, kuo gi LHC bus naudingas mokslui. Visų […]

Fotonų ir plazmonų sąveika valdo šviesą

Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse. Mokslininkų grupė iš Strasburo (Strasbourg) universiteto, esančio Pracūzijoje, panaudojo fotonų ir plazmonų sąveiką nukreipdami šviesą […]

Alternatyva siliciui, pranašesnė už grafeną

Pastaruoju metu mokslininkams vis garsiau aptarinėjant, kaip elektronikos pramonėje silicį pakeis grafenas, į perspektyviausių medžiagų sąrašą įtraukiamas naujas žaidėjas, kuris, kaip prognozuojama, leis pagaminti mažesnius ir mažiau energijos suvartojančius lustus. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Nanoelektronikos ir nanosandaros laboratorijos (LANES) tyrėjai žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašo išskirtines molibdenito savybes, leidžiančias šiai medžiagai įgyti pranašumą […]

Fizikai nagrinėja kvantinį susietumą laike

Kvantinis susietumas suprantamas kaip kelių dalelių vidinių būsenų sumaišymas, net jei jos yra erdvėje atskirtos dideliais atstumais. Poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios. Fizikai Džejus Olsonas (S. Jay Olson) bei Timotis Ralfas (Timothy C. Ralph) iš Kvinslendo (Queensland) universiteto (Australija) parodė, kad kvantinis susietumas gali egzistuoti ir […]

Metalinis stiklas

Kalifornijos (JAV) medžiagų mokslo specialistai pagamino specialų “metalinį stiklą”, kuris tvirtumo ir kietumo deriniu lenkia bet kurią kitą mums žinomą medžiagą. Be to, jo gamybai panaudotas naujas technologinis procesas, galintis tapti nauju įvairių medžiagų gamybos metodu. Naujasis stiklas yra taip vadinamas mikrolydinys, sudėtyje turintis paladžio. Medžiagos cheminė struktūra gamybos metu pakinta taip, kad stiklas praranda […]

Mokslininkai pirmą kartą kiaulieną užaugino laboratorinėmis sąlygomis

Eindhoven universiteto (Nyderlandai) mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą užaugino sintetinę kiaulieną. Čiam eksperimentui specialistai panaudojo iš gyvos kiaulės paimtas ląsteles, kurių dauginimąsi pavyko atkurti Petri lėkštelėje. Vadinamosios “mėgintuvėliuose užaugintos” mėsos atsiradimas leistų sumažinti gyvulininkystės ūkių taršą – dabartiniu metu auginami mėsiniai gyvūnai į aplinką globaliu mastu išskiria milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, tai […]

Ilgas kelias iki grafeno pagrindu veikiančių prietaisų sukūrimo

Elektronikos tyrėjai dievina grafeną. Ši dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė yra tarytum tikrų tikriausias elektronų greitkelis, savo pralaidumu bene šimtąkart lenkiantis įprastinį silicį. Tačiau JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) mokslininkai perspėja: sukurti grafeno pagrindu veikiančius įtaisus bus nepaprastai sudėtinga, mat naujausi matavimai rodo, jog grafenu padengus elektronikos pramonėje naudojamus padėklus judrusis greitkelis […]

Elektroniniai lustai žmonių smegenyse

Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai. Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais […]

Mokslininkai suka galvas, kaip apibrėžti kilogramą

Mokslininkai intensyviai ieško kaip ne fiziniu būdu apibrėžti, kas yra kilogramas. Tokio darbo jiems teko imtis paaiškėjus, kad kaip tarptautinis standartas naudojamas metalinis kilogramo artefaktas neteko svorio. Tyrėjai įspėja, kad dar teks šį tą nuveikti, kol jų darbas bus baigtas, tačiau jei jis bus sėkmingas, nebereikalingas taps paskutinis gamintas objektas, kuriuo remiasi pagrindiniai matavimo vienetai. […]