Gamtos Mokslai

Tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują magnetinių superhalogenų klasę – tam tikro dydžio ir sudėties atomų telkinius, pasižyminčius nepaprastu stabilumu. Tikimasi, kad šie dariniai gerokai pastūmės medžiagų mokslą į priekį, mat mokslininkų planuose – iki šiol neregėtų druskų, turinčių magnetinių ir superoksidacinių savybių, sukūrimas. Šio atradimo, aprašyto vasario 10 d. tarptautinio chemijos žurnalo „Angewandte Chemie“ numeryje, […]

Atrodytų, vakuume aplink savo ašį besisukantis kamuoliukas turėtų niekada nesustoti, jei tik jo neveiks išorinės jėgos. Bent jau taip postuluojama Niutono mechanikoje. O ką, jei absoliučioje tuštumoje atsirastų tam tikra trinties rūšis, kuri stabdytų besisukančius objektus? Toks fenomenas galėtų veikti tarpžvaigždines dulkes. Kvantinėje mechanikoje neapibrėžtumo principu postuluojama, jog niekada negalime būti tikri, ar vakuumas iš […]

Protono sukinio paslaptį tikimasi įminti Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų greitintuve (angl. Relativistic Heavy Ion Collider), esančio Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje (Brookhaven National Laboratory). Tai tikimasi padaryti nagrinėjant skirtingų kvarkų tipų (aromatinio kvantinio skaičiaus) įtaką protono sukiniui. Metodo esmė, aprašyta „Physical Review Letters“ žurnale, paremta W bozonų matavimu. W bozonai yra silpnosios sąveikos, atsakingos už radioaktyvių branduolių skilimą, […]

Kalifornijos (JAV) medžiagų mokslo specialistai pagamino specialų “metalinį stiklą”, kuris tvirtumo ir kietumo deriniu lenkia bet kurią kitą mums žinomą medžiagą. Be to, jo gamybai panaudotas naujas technologinis procesas, galintis tapti nauju įvairių medžiagų gamybos metodu. Naujasis stiklas yra taip vadinamas mikrolydinys, sudėtyje turintis paladžio. Medžiagos cheminė struktūra gamybos metu pakinta taip, kad stiklas praranda […]

Eindhoven universiteto (Nyderlandai) mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą užaugino sintetinę kiaulieną. Čiam eksperimentui specialistai panaudojo iš gyvos kiaulės paimtas ląsteles, kurių dauginimąsi pavyko atkurti Petri lėkštelėje. Vadinamosios “mėgintuvėliuose užaugintos” mėsos atsiradimas leistų sumažinti gyvulininkystės ūkių taršą – dabartiniu metu auginami mėsiniai gyvūnai į aplinką globaliu mastu išskiria milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, tai […]

Elektronikos tyrėjai dievina grafeną. Ši dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė yra tarytum tikrų tikriausias elektronų greitkelis, savo pralaidumu bene šimtąkart lenkiantis įprastinį silicį. Tačiau JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) mokslininkai perspėja: sukurti grafeno pagrindu veikiančius įtaisus bus nepaprastai sudėtinga, mat naujausi matavimai rodo, jog grafenu padengus elektronikos pramonėje naudojamus padėklus judrusis greitkelis […]

Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai. Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais […]

Mokslininkai intensyviai ieško kaip ne fiziniu būdu apibrėžti, kas yra kilogramas. Tokio darbo jiems teko imtis paaiškėjus, kad kaip tarptautinis standartas naudojamas metalinis kilogramo artefaktas neteko svorio. Tyrėjai įspėja, kad dar teks šį tą nuveikti, kol jų darbas bus baigtas, tačiau jei jis bus sėkmingas, nebereikalingas taps paskutinis gamintas objektas, kuriuo remiasi pagrindiniai matavimo vienetai. […]

Užlašinkite vandens ant sauso, kaip reikiant įkaitinto paviršiaus (pavyzdžiui, keptuvės). Vanduo išsiskaidys smulkiais lašeliais, kurie čiuoždami išsilakstys po keptuvės paviršių, kol, galiausiai, šnypšdami išgaruos. O dabar pasižiūrėkite, kaip tų lašelių judėjimas atrodo sulėtintame vaizdo epizode, nufilmuotame 3 tūkst. kadrų per sekunde greičiu. Visas procesas, vykstantis ant karšto, sauso paviršiaus užlašinus vandens, yra seniai žinomas ir […]

Šviesos diodai (angl. light-emitting diodes, LED) išsikovoja vis svarbesnę vietą energiją taupančių apšvietimo gaminių rinkoje. Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) visai neseniai sukūrė technologiją, sumažinančią galio nitrido (GaN) plėvelėse aptinkamų defektų skaičių. Naujasis metodas padidina šviesos diodų efektyvumą, nes GaN plėvelės yra labai svarbi jų sudedamoji dalis, leidžianti suformuoti diodo konstrukciją, spinduliuojančią šviesą. […]

Kaip praneša „National Geographic“, po vienintelio geno modifikacijos, mokslininkai sukūrė pačią protingiausią žiurkę pasaulyje. Priduriama, kad panašus geno patobulinimas taip pat gali sustiprinti ir žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau perspėjama, kad ko per daug – tas nesveika. Kaip praneša „National Geographic“, laboratorijos žiurkė Hobbie–J įvairius objektus prisimena 3 kartus ilgiau nei kitos žiurkės. Ji taip pat […]

Po šimto metų, kai pirmą kartą buvo stebėtas superlaidumas 1911 metais, grupė mokslininkų iš Oksfordo, Vokietijos ir Japonijos užregistravo superlaidumą medžiagoje po to, kai apšvietė ją galingu lazerio spinduliu. „Mes panaudojome šviesą, kad paversti įprastą ne laidininką į superlaidininką“, – pasakė profesorius Andreja Kavaleris (Andrea Cavalleri) iš Oksfordo Universiteto Fizikos Departamento bei Makso Planko Departamento […]

Australijos mokslininkai pranešė išvedę „geriausią pasaulyje“ obuolių veislę RS103-130. Šie obuoliai skanūs, nepūva ir labai atsparūs kenkėjams. Australijos Kvinslendo valstijos vyriausybės Maisto ir žvejybos departamento specialistai po beveik 20 metų trukusių bandymų pranešė išvedę naujos veislės obuolius, kurie net ir po kelių mėnesių laikymo išlieka švieži ir traškūs, pranešė britų dienraštis „The Independent“. RS103-130 pavadintos […]

Kol mokslininkai iš viso pasaulio susidomėję tyrinėja pirmųjų eksperimentų duomenis iš Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC), plačioji visuomenė jau ima nekantrauti ir abejoti ar tikrai LHC veikla yra naudinga ir milžiniškos investicijos kada nors atsipirks bent jau naujų žinių prasme. Tad prie projekto dirbantys mokslininkai retkarčiais mėgsta visiems priminti, kuo gi LHC bus naudingas mokslui. Visų […]

Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse. Mokslininkų grupė iš Strasburo (Strasbourg) universiteto, esančio Pracūzijoje, panaudojo fotonų ir plazmonų sąveiką nukreipdami šviesą […]