Gamtos Mokslai

Sferinė anglies molekulė, dar vadinama „bakminsterfulerenu“, domina mokslininkus savo unikaliomis savybėmis ir galimybe ją pritaikyti nanotechnologijų ir elektronikos pramonėje. Visai neseniai tyrėjams pavyko išsiaiškinti, jog ji turėtų pasižymėti dar viena keistenybe: esant tam tikroms sąlygoms šios molekulės gali suformuoti vienkomponentį gelį. Kiek iki šiol yra žinoma, visi geliai yra sudaryti iš dviejų komponentų – tolygiai […]

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, […]

Elektronikos tyrėjai dievina grafeną. Ši dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė yra tarytum tikrų tikriausias elektronų greitkelis, savo pralaidumu bene šimtąkart lenkiantis įprastinį silicį. Tačiau JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) mokslininkai perspėja: sukurti grafeno pagrindu veikiančius įtaisus bus nepaprastai sudėtinga, mat naujausi matavimai rodo, jog grafenu padengus elektronikos pramonėje naudojamus padėklus judrusis greitkelis […]

Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai. Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais […]

Mokslininkai intensyviai ieško kaip ne fiziniu būdu apibrėžti, kas yra kilogramas. Tokio darbo jiems teko imtis paaiškėjus, kad kaip tarptautinis standartas naudojamas metalinis kilogramo artefaktas neteko svorio. Tyrėjai įspėja, kad dar teks šį tą nuveikti, kol jų darbas bus baigtas, tačiau jei jis bus sėkmingas, nebereikalingas taps paskutinis gamintas objektas, kuriuo remiasi pagrindiniai matavimo vienetai. […]

Užlašinkite vandens ant sauso, kaip reikiant įkaitinto paviršiaus (pavyzdžiui, keptuvės). Vanduo išsiskaidys smulkiais lašeliais, kurie čiuoždami išsilakstys po keptuvės paviršių, kol, galiausiai, šnypšdami išgaruos. O dabar pasižiūrėkite, kaip tų lašelių judėjimas atrodo sulėtintame vaizdo epizode, nufilmuotame 3 tūkst. kadrų per sekunde greičiu. Visas procesas, vykstantis ant karšto, sauso paviršiaus užlašinus vandens, yra seniai žinomas ir […]

Šviesos diodai (angl. light-emitting diodes, LED) išsikovoja vis svarbesnę vietą energiją taupančių apšvietimo gaminių rinkoje. Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) visai neseniai sukūrė technologiją, sumažinančią galio nitrido (GaN) plėvelėse aptinkamų defektų skaičių. Naujasis metodas padidina šviesos diodų efektyvumą, nes GaN plėvelės yra labai svarbi jų sudedamoji dalis, leidžianti suformuoti diodo konstrukciją, spinduliuojančią šviesą. […]

Kaip praneša „National Geographic“, po vienintelio geno modifikacijos, mokslininkai sukūrė pačią protingiausią žiurkę pasaulyje. Priduriama, kad panašus geno patobulinimas taip pat gali sustiprinti ir žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau perspėjama, kad ko per daug – tas nesveika. Kaip praneša „National Geographic“, laboratorijos žiurkė Hobbie–J įvairius objektus prisimena 3 kartus ilgiau nei kitos žiurkės. Ji taip pat […]

Po šimto metų, kai pirmą kartą buvo stebėtas superlaidumas 1911 metais, grupė mokslininkų iš Oksfordo, Vokietijos ir Japonijos užregistravo superlaidumą medžiagoje po to, kai apšvietė ją galingu lazerio spinduliu. „Mes panaudojome šviesą, kad paversti įprastą ne laidininką į superlaidininką“, – pasakė profesorius Andreja Kavaleris (Andrea Cavalleri) iš Oksfordo Universiteto Fizikos Departamento bei Makso Planko Departamento […]

Australijos mokslininkai pranešė išvedę „geriausią pasaulyje“ obuolių veislę RS103-130. Šie obuoliai skanūs, nepūva ir labai atsparūs kenkėjams. Australijos Kvinslendo valstijos vyriausybės Maisto ir žvejybos departamento specialistai po beveik 20 metų trukusių bandymų pranešė išvedę naujos veislės obuolius, kurie net ir po kelių mėnesių laikymo išlieka švieži ir traškūs, pranešė britų dienraštis „The Independent“. RS103-130 pavadintos […]

Kol mokslininkai iš viso pasaulio susidomėję tyrinėja pirmųjų eksperimentų duomenis iš Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC), plačioji visuomenė jau ima nekantrauti ir abejoti ar tikrai LHC veikla yra naudinga ir milžiniškos investicijos kada nors atsipirks bent jau naujų žinių prasme. Tad prie projekto dirbantys mokslininkai retkarčiais mėgsta visiems priminti, kuo gi LHC bus naudingas mokslui. Visų […]

Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse. Mokslininkų grupė iš Strasburo (Strasbourg) universiteto, esančio Pracūzijoje, panaudojo fotonų ir plazmonų sąveiką nukreipdami šviesą […]

Pastaruoju metu mokslininkams vis garsiau aptarinėjant, kaip elektronikos pramonėje silicį pakeis grafenas, į perspektyviausių medžiagų sąrašą įtraukiamas naujas žaidėjas, kuris, kaip prognozuojama, leis pagaminti mažesnius ir mažiau energijos suvartojančius lustus. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Nanoelektronikos ir nanosandaros laboratorijos (LANES) tyrėjai žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašo išskirtines molibdenito savybes, leidžiančias šiai medžiagai įgyti pranašumą […]

Kvantinis susietumas suprantamas kaip kelių dalelių vidinių būsenų sumaišymas, net jei jos yra erdvėje atskirtos dideliais atstumais. Poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios. Fizikai Džejus Olsonas (S. Jay Olson) bei Timotis Ralfas (Timothy C. Ralph) iš Kvinslendo (Queensland) universiteto (Australija) parodė, kad kvantinis susietumas gali egzistuoti ir […]