Švedijoje rasta meteorito liekana

Prieš kurį laiką Švedijoje rasta meteorito liekana mokslininkams užminė nemažai mįslių. Manoma, šis uolienos gabalas yra dalelė meteorito, kurio dėka Žemėje įvyko tikras gyvybės šuolis. 100 meteorito liekanų rasta karjere, esančiame į Vakarus nuo Stokholmo. Visi jie priklauso chondritų klasei, išskyrus viena. Mokslininkams mįslių sukėlęs meteoritas į Žemę turėjo nukristi Ordoviko periode, prieš 470 mln. […]

DARPA ateityje nori statyti „Franken-palydovus“

DARPA (angl. the Defense Advanced Research Projects Agency) nori panaudoti komponentus iš sugedusių ir nebeveikiančių palydovų „zombių“ bei iš jų, nuotoliniu būdu, su mechaninės rankos pagalba kosmose statyti naujus. Agentūra norėtų pirmąją tokią misiją, pavadintą „Fenikso“ programa (angl. Phoenix Program), įgyvendinti 2015 metais. DARPA paskelbė, kad Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso agentūros (angl. NASA) „Jet Propulsion“ […]

Ar juodosios skylės formuoja visatos vystymąsi?

„Mes – kosmoso dulkės“ – dainavo Kanados dainininkė Žoni Mitšel. Kalebas Šarfas gali atnaujinti šiuos žodžius. Knygoje Gravity’s Engines (liet. Gravitacijos varikliai), Šarfas naujai pažvelgia į pusamžę idėją, kad dauguma atomų mūsų kūnuose atsirado sprogstančiose žvaigždėse. Jis įrodinėja, kad kai kurie iš tų vandenilio atomų buvo paveikti juodųjų skylių radiacijos, be kurios mūsų čia nebūtų. […]

Kodėl ir vėl Marsas? Žvilgsnis į naujausią NASA bandymą

Naujasis NASA robotas-klajūnas, pavadintas „Smalsumu” saugiai nusileido sekmadienio vakarą milžiniškame krateryje netoli Marso pusiaujo ir netrukus pradės mokslinius tyrimus. Tai žymi septintąjį nusileidimą į raudonąją planetą ir 19-ąją misiją joje, įskaitant orbiterių ir kitų erdvėlaivių misijas. KODĖL IR VĖL MARSAS? Planetoje dar yra daug nežinomybės. Mokslininkai nori išsiaiškinti ar bet kokia gyvybės forma – būtent […]

Žmonės Marse galėtų išsilapinti per 10 metų?

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.uk“. NASA mokslininkams ir inžinieriams beveik 1 tonos masės aparato minkštas nuleidimas į Marsą, kurio atmosferos tankis neleidžia […]

Kaip susidūrimas gali suformuoti supermasyvią juodąją skylę

Manoma, kad juodosios skylės supermasyviomis tampa per šimtus milijonų metų. Vis tik paskutiniai galaktikos veiksmai galėtų atskleisti trumpiausią būdą, kaip susidaro tokios milžiniškos proporcijos. Mičigano universiteto (Ann Arboras) absolvento Sandoro van Wassenhove‘o sukurta imitacija sekamos dvi galaktikos, kurios panašios į mūsų Paukščių Taką ir milžiniškas juodąsias skyles jų viduryje. Kai dėl gravitacijos galaktikos vieną kitą […]

2018 metais europiečiai planuoja skrydį į Mėnulį

Europos kosmoso agentūra (angl. Euroean Space Agency arba ESA) planuoja skrydžio į Mėnulį misiją. Per misiją 2018 metais „Lunar Lander“ nusileis Mėnulio paviršiuje. 2005 metais, Huygens misijos metu, Europos kosmoso agentūra sėkmingai nuleido zondą Titano paviršiuje. Tačiau planuojama misija – tai pirmasis Europos erdvėlaivis, aplankysiantis Mėnulį. Nors „Lunar Lander“ bus automatinis robotas tyrinėtojas – misija […]

Marse nusileido NASA marsaeigis „Curiosity“

Pirmadienį 8.32 val. Lietuvos laiku Marse, milžiniškame Gale’o krateryje, po 8 mėnesių skrydžio sėkmingai nusileido JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“). Kosminio aparato leidimąsi Marse tiesiogiai transliavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje, kurioje veikia „Curiosity“ misijos valdymo centras. Kadangi telemetrijos sistemų radijo signalai iš Marso iki Žemės tiesioginės transliacijos metu vėluoja 14 minučių, iš tikrųjų […]

Saturno palydovas Enceladas: tinkamiausia vieta ieškoti ateivių?

Marso link dvejų metų misijai skrieja „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“. Jos metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį. Bet ar Marsas tinkamiausias gyvybės paieškai? Jei domina gyvybės paieška mūsų Saulės sistemoje, veikiausiai girdėjote ir apie Europą, Jupiterio palydovą, kurioje kaip manoma, po ledais gali būti skysto vandens vandenynas. O […]

Lietuvoje bus matomas mėlynasis mėnulis

Šįryt stojusią Mėnulio pilnatį dar nesibaigus rugpjūčiui pakeis kita, vadinama Mėlynuoju mėnuliu. Dvi pilnatys per vieną kalendorinį mėnesį vidutiniškai pasitaiko kartą per 2,7 metus. Šiandien 6.27 val. prasidėjusią Mėnulio pilnaties fazę kita pilnatis pakeis rugpjūčio 31 d. 16.58 val. Lietuvos laiku. Sekantį kartą dvi pilnatis per vieną kalendorinį mėnesį galėsime pamatyti tik 2015-ųjų liepą, praneša […]

Į Tarptautinę kosminę stotį atgabentas akvariumas

Japonijos kosmoso tyrimų agentūros JAXA krovininis erdvėlaivis „ H-II Transfer Vehicle“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) kartu su kitais kroviniais atgabeno ir nedidelį akvariumą su keliomis žuvelėmis, pranešė „Wired.co.uk“. Šis akvariumas įtaisytas TKS Japonijos tyrimų sektoriuje. Akvariume gyvena kelios japoninės medakos (Oryzias latipe). Šviesos diodų apšvietimas akvariume imituoja dieną ir naktį, sakoma pranešime. Žuvelės į […]

Žvaigždės milžinės vengia viengungiško gyvenimo

Žvaigždėms milžinėms susijungimas su partneriu yra daugiau negu meilės nuotykis: tai gyvybės ir mirties klausimas. Atrodo, kad, visatos didžiausių ir įtakingiausių žvaigždžių poravimasis yra normalus reiškinys. Tai savo ruožtu rodo, kad tarpžvaigždiniai santykiai vaidina reikšmingą vaidmenį, kuris yra labai svarbus paaiškinant žvaigždžių elgesį, evoliuciją ir istoriją, visos galaktikos evoliucijoje ir dinamikoje, nei manyta ankščiau. Žvaigždžių […]

Astronomai aptiko kosminį kokoną

Europos kosminis teleskopas nufotografavo „kokoną“ – ganėtinai tankų vandenilio dujų debesį, kuris buvo pavadintas RCW 88, rašo lenta.ru. Šio kokono nuotraukas ir aprašymus galima rasti Europos pietų observatorijos (ESO) tinklalapyje. Šis objektas yra už 10 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Jo skersmuo siekia maždaug 9 šviesmečius. Vandenilio dujų debesis itin domina mokslininkus, nes jį galima laikyti […]

Mokymasis gyventi Mėnulyje

Prieš keturiasdešimt trejus metus Neil Armstrong ir Buzz Aldrin tapo pirmaisiais žmonėmis istorijoje įkėlusiais koją į Mėnulį. Jų viešnagė buvo trumpa, ant Mėnulio paviršiaus, kosminis laivas „Eagle“ praleido mažiau negu 22 valandas. Prabėgo nemažai laiko, tačiau žmogui taip ir nepavyko praleisti Mėnulyje daugiau negu tris dienas. Atsižvelgiant į tai, žmogaus kolonijų Mėnulyje įkūrimas gali atrodyti […]

Atrastas tik kosmose egzistuojantis cheminis ryšys

Mieste atsirado naujas ryšys. Ši paslaptinga medžiaga veikia ekstremaliomis situacijomis. Cheminis ryšys susidaro esant labai stipriems magnetiniams laukams, kurie randami aplink ultratankias žvaigždes – baltuosius nykštukus. Tai parodo, kad ne tik egzistuoja nežinoma ir egzotiška chemija, bet ir atsiranda galimybė pažvelgti į tokių paslaptingų žvaigždžių kūnų elgesį. Baltieji nykštukai yra likę nedidelės masės žvaigždžių, išeikvojusių […]