Astronomija

NASA už Saulės sistemos ribų aptiko mažą, uolingą, beveik Žemės dydžio planetą, sparčiai besisukančią aplink savo žvaigždę. Tačiau joje vyraujančios temperatūros yra per aukštos, kad ten galėtų egzistuoti gyvybė, pirmadienį pranešė agentūra. Egzoplaneta, pavadinta Kepler-10b, yra mažiausia iki šiol už Saulės sistemos ribų rasta planeta. Ją aptiko NASA orbitinis teleskopas „Kepler“. Ši planeta yra maždaug […]

Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki vienos iš artimiausios juodosios skylės – V404 Cygni. Mokslininkai nustatė, jog atstumas iki jos – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai kur praktiškai dvigubai mažiau, nei manyta anksčiau. Tiesa, nerimauti dėl to neverta – arčiausiai Žemės esanti juodoji skylė V4641 nutolusi „tik“ per 1600 šviesmečių, […]

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO). Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.com“. Taip ISRO mokslininkus verčia manyti pirmojo Mėnulio tyrimams skirto kosminio zondo „Chandrayaan-1“ tyrimų rezultatai, […]

Astronomams pavyko nustatyti didžiausios žinomos juodosios bedugnės (juodosios skylės) masę – ji sveria tiek, kiek svertų 6,6 mlrd. saulių. Nematoma gigantė skrieja kosmine erdve už 56 mln. šviesmečių nuo Žemės, tačiau yra viena artimiausių masyviųjų juodųjų bedugnių. „Pasvertasis“ dangaus objektas yra elipsinės galaktikos M87 branduolyje ir, kaip teigia astronomai, yra bene realiausias kandidatas tapti pirmąja […]

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių. Kalba eina apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias […]

Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę. „Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, – apie Japeto […]

Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“. Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas. […]

Nauji kompiuteriniai modeliavimai atskleidžia kaip susiformavo mūsų artimiausios galaktikos kaimynės. Magelano debesys ir Andromedos galaktika gali būti suformuota masyvaus dviejų galaktikų susidūrimo įvykusio prieš milijardus metų. Paukščių tako regionas astronomams žinomas kaip “Vietinė grupė”, kurią sudaro beveik 40 galaktikų, įskaitant dvi didžiausias: Andromedos ir Paukščių tako galaktikas. Abi yra masyvios spiralinės galaktikos. Astronomai manė, kad […]

Populiarioje hipotetinėje teorijoje apie gyvybės, visatos ir visa ko atsiradimą esminiu įvykiu laikomas prieš maždaug 13,7 mlrd. metų įvykęs Didysis Sprogimas. Iki jo visa mūsų visatą sudaranti materija slypėjo viename taške, vadinamame singuliariuoju tašku. Pagal šią teoriją, visam kam pradžią davė Didysis Sprogimas – staigus singuliarojo taško plėtimasis, tebesitęsiantis iki šiol. Tačiau pasaulinio garso fizikui, […]

Naujas JAV mokslininkų atradimas prisidės prie efektyvesnių nežemiškos gyvybės paieškų kosmose, pranešė NASA. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė ketvirtadienį savo būstinėje Vašingtone rengianti spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas naujas astrobiologijos – mokslo šakos, tiriančios gyvybės atsiradimą, raidą ir pasiskirstymą Visatoje – atradimas, skelbia „Space.com“. Ši spaudos konferencija, prasidėsianti ketvirtadienį 19 val. GMT laiku […]

Japonų kosminis zondas “Akatsuki” sėkmingai pasiekė Venerą. Dėžės pavidalo zondas aplink ūkanotąją Venerą skries elipsine orbita: artimiausias orbitos taškas bus už 300 km nuo Veneros paviršiaus, tolimiausias – už 80 tūkst. km. Zondo „Akatsuki“ misija – stebėti Veneros atmosferos reiškinius (taip pat ir žaibavimą) bei aktyvius ugnikalnius. Ligi Veneros kosminis zondas skriejo šešis mėnesius, o […]

Astronomams, dirbantiems su orbitiniu teleskopu “Hubble”, pavyko sudaryti kol kas detaliausią tamsiosios materijos žemėlapį. Šio projekto rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog masyvūs galaktikų spiečiai galėjo susidaryti anksčiau, nei tikėtasi, dar prieš tamsiajai materijai reikšmingai paveikiant jų formavimąsi. Norėdami išmatuoti tamsiosios masės pasiskirstymą, astronomai orbitinio teleskopo įranga fotografavo galaktikų spiečių “Abell 1689”, esantį maždaug 2,2 milijardo […]

Britų ir amerikiečių astronomų komanda aptiko pirmąją planetą, kurioje ypač didelė anglies koncentracija. Anot tyrėjų, šis atradimas paremia teoriją, tvirtinančią, kad gali egzistuoti daug anglies turinti uolinga planeta, kurios paviršius sudarytas iš deimantų arba grafito. „Galima tikėtis pamatyti žemes ir kalnus, sudarytus iš deimantų“, – „BBC News“ teigė tyrimo vadovas Nikku Madhusudhanas. Žurnale „Nature“ paskelbtas […]

Ar žinojote, akd Žemė turi savo dulkių uodegą? Prieš kelis mėnesius “Spitzer” kosminis teleskopas praskriejo pro ją, suteikdamas mokslininkams aiškų vaizdą kaip ji atrodo. Tai gali būti labai naudinga informacija planetų medžiotojams, padėsianti aptikti naujus pasaulius. “Planetos tolimose saulės sistemose tikriausiai turi panašias dulkių uodegas” – sako “Spitzer” projekto mokslininkas Mike Werner. “Ir kai kuriais […]

Remdamiesi nauju kompiuterinio modeliavimo tyrimu, JAV mokslininkai siūlo grįžti prie idėjos ginti Žemę nuo atlekiančių asteroidų branduoliniais ginklais. Nors tiesiu kursu į Žemę atlekiančių ir civilizaciją sunaikinti grasinančių stambių asteroidų naikinimas branduoliniais ginklais jau virto nuvalkiotais fantastinių kino filmų siužetais, šią idėją vėl atgaivino Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų „kalvės“ – nacionalinės Los Alamo laboratorijos – […]