Astronomija

Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“. Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas. […]

Seismologams pavyko aptikti apčiuopiamų požymių, kad Mėnulis turi branduolį. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie paskelbti žurnale „Science“, Mėnulio gelmėse tūno įkaitęs geležies branduolys. Artimiausias mūsų planetos kaimynas Mėnulis kaip tyrimų objektas, padedantis geriau suprasti Žemės raidą, mokslininkų dėmesį traukia jau seniai. Tyrėjus ypač masina natūralaus Žemės palydovo vidus, kuriame gali glūdėti šio dangaus kūno kilmės įrodymai. […]

Centrinė Paukščių Tako dalis dėl intensyvaus kometų bombardavimo mažiau tinka gyvybei formuotis ir vystytis, nei mūsų galaktikos pakraščiai, kur yra ir Saulės sistema, tvirtina Italijos astronomai. Žemei ir kitoms mūsų sistemos planetoms taip pat nepavyksta išvengti susidūrimų su kometomis, kai šios dėl kaimyninių žvaigždžių ar dujų debesų gravitacijos poveikio ima keisti savo orbitas. Tačiau šis […]

Iš naujo išanalizavę prieš 34 m. kosminių aparatų Viking-1 ir Viking-2 į Žemę atsiųstus Marso grunto mėginių duomenis, mokslininkai mano, kad juose galėjo būti organinės kilmės komponentų. Nors dar 1976 m. buvo skelbta, kad 1975 m. paleisti NASA kosminiai aparatai „Viking-1“ ir „Viking-2“ Marso dirvožemyje organinės kilmės pėdsakų nerado, mokslininkai nusprendė patikrinti trisdešimt ketverių metų […]

NASA kosminius laivus Pioneer, skriejančių jau už saulės sistemos ribų, anomalijos negalima paaiškinti gravitacijos poveikiu, tvirtina mokslininkas. Italijos Nacionalinio branduolinės fizikos instituto mokslininkas Lorenzo Iorio įrodė, kad keisto Pioneer-10 ir Pioneer-11 laivų sulėtėjimo neįmanoma paaiškinti gravitacijos jėgos poveikiu, nes ji neišvengiamai atsilieptų Neptūno palydovams, ir tokia jėga jau seniai būtų buvusi užregistruota. NASA kosminis laivas […]

NASA už Saulės sistemos ribų aptiko mažą, uolingą, beveik Žemės dydžio planetą, sparčiai besisukančią aplink savo žvaigždę. Tačiau joje vyraujančios temperatūros yra per aukštos, kad ten galėtų egzistuoti gyvybė, pirmadienį pranešė agentūra. Egzoplaneta, pavadinta Kepler-10b, yra mažiausia iki šiol už Saulės sistemos ribų rasta planeta. Ją aptiko NASA orbitinis teleskopas „Kepler“. Ši planeta yra maždaug […]

Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki vienos iš artimiausios juodosios skylės – V404 Cygni. Mokslininkai nustatė, jog atstumas iki jos – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai kur praktiškai dvigubai mažiau, nei manyta anksčiau. Tiesa, nerimauti dėl to neverta – arčiausiai Žemės esanti juodoji skylė V4641 nutolusi „tik“ per 1600 šviesmečių, […]

Populiarioje hipotetinėje teorijoje apie gyvybės, visatos ir visa ko atsiradimą esminiu įvykiu laikomas prieš maždaug 13,7 mlrd. metų įvykęs Didysis Sprogimas. Iki jo visa mūsų visatą sudaranti materija slypėjo viename taške, vadinamame singuliariuoju tašku. Pagal šią teoriją, visam kam pradžią davė Didysis Sprogimas – staigus singuliarojo taško plėtimasis, tebesitęsiantis iki šiol. Tačiau pasaulinio garso fizikui, […]

Naujas JAV mokslininkų atradimas prisidės prie efektyvesnių nežemiškos gyvybės paieškų kosmose, pranešė NASA. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė ketvirtadienį savo būstinėje Vašingtone rengianti spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas naujas astrobiologijos – mokslo šakos, tiriančios gyvybės atsiradimą, raidą ir pasiskirstymą Visatoje – atradimas, skelbia „Space.com“. Ši spaudos konferencija, prasidėsianti ketvirtadienį 19 val. GMT laiku […]

Japonų kosminis zondas “Akatsuki” sėkmingai pasiekė Venerą. Dėžės pavidalo zondas aplink ūkanotąją Venerą skries elipsine orbita: artimiausias orbitos taškas bus už 300 km nuo Veneros paviršiaus, tolimiausias – už 80 tūkst. km. Zondo „Akatsuki“ misija – stebėti Veneros atmosferos reiškinius (taip pat ir žaibavimą) bei aktyvius ugnikalnius. Ligi Veneros kosminis zondas skriejo šešis mėnesius, o […]

Britų ir amerikiečių astronomų komanda aptiko pirmąją planetą, kurioje ypač didelė anglies koncentracija. Anot tyrėjų, šis atradimas paremia teoriją, tvirtinančią, kad gali egzistuoti daug anglies turinti uolinga planeta, kurios paviršius sudarytas iš deimantų arba grafito. „Galima tikėtis pamatyti žemes ir kalnus, sudarytus iš deimantų“, – „BBC News“ teigė tyrimo vadovas Nikku Madhusudhanas. Žurnale „Nature“ paskelbtas […]

Remdamiesi nauju kompiuterinio modeliavimo tyrimu, JAV mokslininkai siūlo grįžti prie idėjos ginti Žemę nuo atlekiančių asteroidų branduoliniais ginklais. Nors tiesiu kursu į Žemę atlekiančių ir civilizaciją sunaikinti grasinančių stambių asteroidų naikinimas branduoliniais ginklais jau virto nuvalkiotais fantastinių kino filmų siužetais, šią idėją vėl atgaivino Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų „kalvės“ – nacionalinės Los Alamo laboratorijos – […]

NASA „Cassini“ erdvėlaivis atrado galimus ledinius ugnikalnius Saturno mėnulyje Titane, savo forma panašius į esančius Žemėje. Paskutiniai tyrimai gauti iš tarptautinio erdvėlaivio „Cassini“, kuris nagrinėjo dvi beveik kilometro aukščio viršūnes, panašias į senus vulkanus. Tyrinėtojai sako, kad jie labai primena Etną Italijoje arba Laki Islandijoje. Titane nesimato jokių vulkaninės veiklos požymių, bet mokslininkai stebi toliau. […]

Toliausiai nuo Žemės nukeliavęs zondas „Voyager 1“ perdavė duomenis, leidžiančius manyti, kad jis – labai arti Saulės sistemos krašto. Dabar 17,4 mlrd. kilometrų nuo namų nutolęs zondas-veteranas užfiksavo aiškų pokytį jį supančių dalelių sraute. Tai reiškia, kad „Voyager 1“ yra labai arti tarpžvaigždinės erdvės. „Voyager 1“ projekto mokslininkas Edwardas Stone`as giria zondą ir stebinančias mokslines […]

Šį nuostabų Marso saulėlydžio video savo įranga užfiksavo marseigis “Opportunity”. Nors daugelyje mokslinės fantastikos filmų Marso spalvų paletė vaizduojama išskirtinai raudonos spalvos, saulėlydžiai visgi yra mėlyni. Kodėl? Žinoma, Marsas mums yra žinomas Raudonosios planetos pavadinimu. Paviršiaus dulkėse esančios rūdys joms suteikia rausvai rudą atspalvį. Plačios vietinės erdvės primena Žemės dykumas, kuriose besileisdama Saulė sukuria raudonų […]