Astronomija

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus […]

Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova. Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas […]

Japonų raketa su daugiau kaip 5 t krovinių Tarptautinei kosmoso stočiai (TKS) šeštadienį sėkmingai pakilo, pranešė Japonijos kosmoso agentūra. Raketa H-IIB, kuri, be kitų krovinių, gabena maisto, vandens ir eksperimentams reikalingų prietaisų, iš Tanegašimos kosmoso centro Pietų Japonijoje pakilo suplanuotu laiku, 14 val. 37 minutės (7 val. 37 min. Lietuvos laiku). Maždaug po 15 minučių […]

Mokslininkams pavyko sukurti molekulinį “jungiklį”, kuriuo galima paralyžiuoti gyvūnus juos paprasčiausiai apšvitinus ultravioletine šviesa. Kol kas eksperimentai atlikti tik su mikroskopiniais nematodais – šie išlikdavo sustingę net nutraukus švitinimą, o normalią būseną atgaudavo juos apšvietus paprasta šviesa. Mokslininkai permatomus kirminus primaitino šviesai jautria medžiaga, kurią atradimo autoriai pavadino “fotojungikliu”. Cheminis medžiagos pavadinimas yra ditieniletenas (angl. […]

Nors 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo (dangaus kūnas nuo tol oficialiai laikomas nykštukine planeta), diskusijos šiuo klausimu vyksta iki šiol. Tačiau kai kurie astronomai nelinkę sutikti su 2006 m. atlikta Saulės sistemos reorganizacija. Naujoji klasifikacija paprasčiausiai dar nėra išbaigta, teigia jie. Šios pozicijos besilaiką astronomų įsitikinimu, standartiniai planetų […]

2007 m. spalį visą pasaulį nustebinusį netikėtą Holmso kometos nušvitimą lėmė jos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Jis įmanomas ir vėl, kometai grįžus 2014 metais, teigia Lenkijos mokslininkai. Prieš daugiau kaip tris metus 1892 m. atrastos Holmso kometos spindesys buvo išaugęs apie 500 tūkst. kartų, o šviesulio skersmuo trumpam pranoko net Saulę, šitaip sukeldamas […]

Superdidelės juodosios skylės gali stimuliuoti intensyvų žvaigždžių gimimą jaunose galaktikose. Tokią išvadą mokslininkai pateikė po ilgalaikio kvazaro HE0450-2958 stebėjimų Priminsime, jog kvazaru paprastai vadinamas aktyvus jaunos arba dar besikuriančios galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija (judėjimas) į juodąją skylę, beslepiačią galaktikos centre. Kadangi juodųjų skylių gravitacija tokia didelė, […]

Astronomams pavyko nustatyti didžiausios žinomos juodosios bedugnės (juodosios skylės) masę – ji sveria tiek, kiek svertų 6,6 mlrd. saulių. Nematoma gigantė skrieja kosmine erdve už 56 mln. šviesmečių nuo Žemės, tačiau yra viena artimiausių masyviųjų juodųjų bedugnių. „Pasvertasis“ dangaus objektas yra elipsinės galaktikos M87 branduolyje ir, kaip teigia astronomai, yra bene realiausias kandidatas tapti pirmąja […]

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių. Kalba eina apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias […]

Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę. „Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, – apie Japeto […]

Astronomai teigia aptikę tolimiausią iš iki šiol atrastų galaktikų telkinių, esantį iki šiol nematytoje vystymosi stadijoje. Galaktikų telkinys „Cosmos-Aztec3“ apibūdinamas kaip „besikuriantis metropolis“, nes manoma, kad tokie telkiniai vystosi tarsi miestai, absorbuojantys aplink esančius priemiesčius ir artimiausius miestelius, praneša BBC. Telkinys yra už 12,6 mlrd. šviesmečių – šviesa iš „Cosmos-Aztec3“ savo kelionę pradėjo tuomet, kai […]

Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas. Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje. „Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės […]

NASA kosminis zondas Cassini didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas Rėjos reljefas. Cassini praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė Space.com. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į […]

Astronomam pavyko užfiksuoti kaimyninėje nykštukinėje galaktikoje pačios sunkiausios iki šiol stebėtos žvaigždės žūtį. Supernovos SN2007bi sprogimo stebėjimas, trukęs kelerius mėnesius ir vėlesni kelerių metų duomenų tyrimai, patvirtino prielaidą, jog ji priklauso naujam, unikaliam tipui. SN2007bi žybsnis buvo užfiksuotas dar 2007 metų pradžioje vykdant projektą SNfactory, kurį koordinavo Berkeley Lab. Supernova jau tuomet dauguma parametrų sumušė […]

Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“. Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas. […]