Astronomija

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai. Tamsiąsias šiaurinio poliaus smėlio […]

NASA mokslininkai sukėlė naujus debatus apie nežemiškų būtybių egzistavimą – jie pareiškė, kad į Žemę nukritusiuose meteorituose rado suakmenėjusių bakterijų, rašo „The Telegraph“. Marshallo kosminių skrydžių centro (Alabama, JAV) astrobiologas dr. Richardas Hooveris pareiškė, kad retos rūšies meteorito, kurių Žemėje yra tik devyni, paviršiuje jis rado nežemiškų bakterijų. Dr. R. Hooveris, kuris tyrinėja gyvybės formas, […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti […]

Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviems Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi […]

Trečiadienį astronomai pranešė, kad atrado naują tarpinių juodųjų skylių rūšį, kuri galbūt padės išaiškinti, kaip galaktikose susiformavo didžiulės masės ir tankio dariniai, į save įtraukiančios net šviesą. Jų atradimas – ESO 243-249 galaktikos pakraštyje aptikta juodoji skylė, kurios masė daugiau nei 500 kartų viršija Saulės masę – aprašytas naujausiame britų mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje. Pagal […]

Artėjančios Valentino dienos proga Visata mums įteikė žiedą, tačiau ne iš deimantų, o iš juodųjų skylių. Šioje Kosminio teleskopo moksliniame institute pagamintoje kompozicinėje nuotraukoje, sudarytoje iš Rentgeno spindulių NASA „Chandra“ kosminės Rentgeno spindulių observatorijos ir optinės (raudona, žalia, mėlyna spalvos, 3 pav.) NASA „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukų, matote dvi sąveikaujančias galaktikas, pavadintas vienu vardu Arp […]

Mokslininkai iškėlė naują hipotezę, iš kur Mėnulyje gali būti vandens (nuotrauka NASA). Džesika Sanšain (Jessica Sunshine) iš Merilendo universiteto kartu su savo kolegomis pasiūlė naują hipotezę apie tai, kaip Saulės vėjas gali įtakoti vandens Mėnulyje atsiradimą. Erdvėlaivio „Chandrayaan-1“ duomenų analizė parodė, jog porėtas Mėnulio paviršius gali įkalinti protonus, atskrendančius iš Saulės, kurie vėliau jungiasi su […]

Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai. Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios […]

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai pranyko viena Jupiterio planetos juostų, mokslininkams pavyko pažvelgti pro planetą dengiančius debesis. 2010 m. gegužės mėnesį mėgėjas astronomas pastebėjo, kad Jupiterio planetos tamsiai ruda juosta, vadinta pietų ekvatoriaus diržu, virto balta, o po kiek laiko visai pranyko. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį juosta vėl tapo matoma. Teleskopu „Keck II“ […]

Nauji reliktinio Didžiojo sprogimo spinduliavimo tyrimai rodo, kad šis sprogimas galėjo būti ne vienintelis. Du fizikai paskelbė teoriją, kad ratilų formos foninių kosminių mikrobangų energijos fliuktuacijos gali reikšti, kad per Visatos egzistenciją įvyko daug sprogimų, greičiausiai sukeltų supermasyvių juodųjų skylių susidūrimų, o šių sprogimų sukeltos gravitacinės bangos paliko savo įspaudus mikrobangų fone. Tiesa, oponentai teigia, […]

NASA kosminis aparatas antradienį pradėjo siųsti pirmąsias iš 72 laukiamų nuotraukų, kurias padarė praskrisdamas pro kometą. Taip tikimasi nustatyti, kaip kometos paviršius pasikeitė po to, kai 2005 metais ji praskrido pro Saulę, praneša naujienų agentūra AFP. Pirmieji JAV kosmoso agentūros „Stardust-NExT“ erdvėlaivio daryti atvaizdai jau paskelbti NASA interneto puslapyje. Labiausiai aparatas prie kometos „Tempel 1“ […]

Kosminiu Keplerio teleskopu astronomai aptiko žvaigždės ir mažiausiai šešių ją supančių planetų sistemą, nuo mūsų nutolusią apie 2 tūkst. šviesmečių, praneša BBC. Žvaigždę Kepler-11 supančių šešių planetų skersmenys yra 4-18 kartų didesni nei Žemės, o masės – 2-13 kartų didesnės. Tiesa, penkios iš rastųjų planetų nuo žvaigždės yra nutolusios mažesniu atstumu nei Merkurijus nuo Saulės, […]

Astronomai nustatė nedidelį būrį netoliese esančių žvaigždžių, kurios per milijardą metų gali priartėti pakankamai, kad sukeltų rūpesčių Saulės sistemai. Tyrėjai apskaičiavo 40 tūkst. nedidelės masės žvaigždžių M nykštukių orbitas ir nustatė, kad 18 jų per artimiausią milijardą metų gali pavojingai priartėti prie mūsų. Nors šansai, kad tai iš tiesų nutiks, greičiausiai yra maži, to pasekmės, […]

Kiek didelė Visata, kurioje mes gyvename? Žinome, kad jai, ko gero, yra 13,7 mlrd. metų. Tad, iš pirmo žvilgsnio, neturėtume tikėtis išvysti objektų, esančių toliau nei 13,7 mlrd. šviesmečių. Tačiau tai netiesa. Naujų matematinių skaičiavimų duomenimis, kosminė erdvė yra 250 sykių didesnė už regimąją Visatą. Technologyreview.com teigiama, kad fotonai kosminės kilmės mikrobangų fonu iki Žemės […]