Astronomija

NASA mokslininkai sukėlė naujus debatus apie nežemiškų būtybių egzistavimą – jie pareiškė, kad į Žemę nukritusiuose meteorituose rado suakmenėjusių bakterijų, rašo „The Telegraph“. Marshallo kosminių skrydžių centro (Alabama, JAV) astrobiologas dr. Richardas Hooveris pareiškė, kad retos rūšies meteorito, kurių Žemėje yra tik devyni, paviršiuje jis rado nežemiškų bakterijų. Dr. R. Hooveris, kuris tyrinėja gyvybės formas, […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti […]

Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviems Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi […]

Trečiadienį astronomai pranešė, kad atrado naują tarpinių juodųjų skylių rūšį, kuri galbūt padės išaiškinti, kaip galaktikose susiformavo didžiulės masės ir tankio dariniai, į save įtraukiančios net šviesą. Jų atradimas – ESO 243-249 galaktikos pakraštyje aptikta juodoji skylė, kurios masė daugiau nei 500 kartų viršija Saulės masę – aprašytas naujausiame britų mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje. Pagal […]

Artėjančios Valentino dienos proga Visata mums įteikė žiedą, tačiau ne iš deimantų, o iš juodųjų skylių. Šioje Kosminio teleskopo moksliniame institute pagamintoje kompozicinėje nuotraukoje, sudarytoje iš Rentgeno spindulių NASA „Chandra“ kosminės Rentgeno spindulių observatorijos ir optinės (raudona, žalia, mėlyna spalvos, 3 pav.) NASA „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukų, matote dvi sąveikaujančias galaktikas, pavadintas vienu vardu Arp […]

Mokslininkai iškėlė naują hipotezę, iš kur Mėnulyje gali būti vandens (nuotrauka NASA). Džesika Sanšain (Jessica Sunshine) iš Merilendo universiteto kartu su savo kolegomis pasiūlė naują hipotezę apie tai, kaip Saulės vėjas gali įtakoti vandens Mėnulyje atsiradimą. Erdvėlaivio „Chandrayaan-1“ duomenų analizė parodė, jog porėtas Mėnulio paviršius gali įkalinti protonus, atskrendančius iš Saulės, kurie vėliau jungiasi su […]

Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai. Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios […]

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai pranyko viena Jupiterio planetos juostų, mokslininkams pavyko pažvelgti pro planetą dengiančius debesis. 2010 m. gegužės mėnesį mėgėjas astronomas pastebėjo, kad Jupiterio planetos tamsiai ruda juosta, vadinta pietų ekvatoriaus diržu, virto balta, o po kiek laiko visai pranyko. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį juosta vėl tapo matoma. Teleskopu „Keck II“ […]

Nauji reliktinio Didžiojo sprogimo spinduliavimo tyrimai rodo, kad šis sprogimas galėjo būti ne vienintelis. Du fizikai paskelbė teoriją, kad ratilų formos foninių kosminių mikrobangų energijos fliuktuacijos gali reikšti, kad per Visatos egzistenciją įvyko daug sprogimų, greičiausiai sukeltų supermasyvių juodųjų skylių susidūrimų, o šių sprogimų sukeltos gravitacinės bangos paliko savo įspaudus mikrobangų fone. Tiesa, oponentai teigia, […]

NASA kosminis aparatas antradienį pradėjo siųsti pirmąsias iš 72 laukiamų nuotraukų, kurias padarė praskrisdamas pro kometą. Taip tikimasi nustatyti, kaip kometos paviršius pasikeitė po to, kai 2005 metais ji praskrido pro Saulę, praneša naujienų agentūra AFP. Pirmieji JAV kosmoso agentūros „Stardust-NExT“ erdvėlaivio daryti atvaizdai jau paskelbti NASA interneto puslapyje. Labiausiai aparatas prie kometos „Tempel 1“ […]

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas “tamsiąsias” galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje. Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir […]

Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pastebėjo sulėtinto veikimo „kosminę bombą“ – dvinarę žvaigždžių sistemą, kurioje viena iš žvaigždžių rengiasi įspūdingam supernovos sprogimui. Vykdomo tyrimo metu mokslininkus domino kosminis objektas, pavadintas V445 vardu ir nuo Žemės nutolęs per 25 tūkstančius šviesmečių, Laivagalio žvaigždyne. Objektas astronomų dėmesį pritraukė 2000 metais, kuomet jo ryškumas padidėjo 250 kartų. Pirmutinė […]

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus […]

Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova. Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas […]