Mokslininkai suka galvas, kaip apibrėžti kilogramą

Mokslininkai intensyviai ieško kaip ne fiziniu būdu apibrėžti, kas yra kilogramas. Tokio darbo jiems teko imtis paaiškėjus, kad kaip tarptautinis standartas naudojamas metalinis kilogramo artefaktas neteko svorio. Tyrėjai įspėja, kad dar teks šį tą nuveikti, kol jų darbas bus baigtas, tačiau jei jis bus sėkmingas, nebereikalingas taps paskutinis gamintas objektas, kuriuo remiasi pagrindiniai matavimo vienetai. […]

Leidenfrosto efektas – šuoliuojantys vandens lašeliai

Užlašinkite vandens ant sauso, kaip reikiant įkaitinto paviršiaus (pavyzdžiui, keptuvės). Vanduo išsiskaidys smulkiais lašeliais, kurie čiuoždami išsilakstys po keptuvės paviršių, kol, galiausiai, šnypšdami išgaruos. O dabar pasižiūrėkite, kaip tų lašelių judėjimas atrodo sulėtintame vaizdo epizode, nufilmuotame 3 tūkst. kadrų per sekunde greičiu. Visas procesas, vykstantis ant karšto, sauso paviršiaus užlašinus vandens, yra seniai žinomas ir […]

Pomidorai gali valgyti vabzdžius

Botanikai pirmą kartą pastebėjo, jog kai kurie mums įprasti daržo augalai, tokie kaip pomidorai ir bulvės, iš tiesų turi grobuoniškų “polinkių” – jie sugeba žudyti smulkius vabzdžius ir taip tręšti patys save. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad mažus skraidančius sutvėrimus minėti augalai gaudo mažais ir lipniais stiebo plaukeliais. Vėliau maistines medžiagas jie absorbuoja šaknimis, kai […]

Netikėtas molekulinio vandenilio elgesys esant dideliam slėgiui

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba […]

Superlaidumas galėtų būti pasiekiamas ir kambario temperatūroje

JAV fizikos teoretikai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pasiekti superlaidumo būseną kambario temperatūroje su dabartinėmis medžiagomis. Nors siūlomas metodas turi savų trūkumų, tačiau tai galėtų būti tikru išsigelbėjimu technologams, jeigu mokslininkams nepavyktų tiesiogiai sukurti tokių medžiagų. San Diego universiteto (UCSD) fizikos teoretikai iškėlė hipotezę, jog superlaidumui pasiekti nebūtina iki labai žemų temperatūrų atšaldyti visą laidininką […]

Aštuonkojai kokoso kevalus naudoja kaip slėptuves (Video)

Biologas Mark’as Norman’as prie Indonezijos krantų aptiko aštuonkojus, sugebančius slėptis perskeltų kokoso riešutų kevale. Beje, apsaugos priemonę jie sugeba nešiotis kartu su savimi ir, kai tik prireikia, vėl paruošti naudojimui. Mokslininkai teigia, jog tai yra pirmasis mokslui žinomas atvejis, kai bestuburis naudojasi įrankiu. “Mus tai pritrenkė”, sako biologas Mark’as Norman’as. “Po vandeniu sunku nesijuokti ir […]

Degalus iš CO2 gamins genetiškai pakeistos bakterijos

JAV mokslininkams pavyko sukurti modifikuotas cianobakterijas, kurios sugeria iš atmosferos anglies dvideginį ir, naudodamos saulės energiją, gamina skystus degalus – izobutanolį. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) H. Samuelio Inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos specialistai genetiškai pakeitė Synechococcus elongatus rūšies cianobakterijas, kurios gali vartoti CO2 ir gaminti rimta benzino alternatyva laikomus skystus automobilių degalus – izobutanolį. […]

Elektronika išplečia spektroskopijos galimybių ribas

Nepriklausomai nuo to, ar mus domina dar nesuprasto Visatos reiškinio įminimas ar paslaptingo ir užsisklendusio kolegos pažinimas, klausymasis greičiausiai yra pagrindė priemonė šiems tikslams įgyvendinti. Fizikos pasaulyje klausomasi ne vien ausimis. Spektroskopija – mokslas, tiriantis, kaip atomai sugeria ir išspinduliuoja elektromagnetines bangas, – yra ne kas kita kaip tam tikra klausymosi forma. Šis metodas yra […]

Elektronų sukiniai tiriami neutronų pagalba

Elektrono sukinį galima įsivaizduoti kaip kompaso rodyklę, rodančią arba šiaurės, arba pietų kryptimi. Dar galima sakyti, jog elektronai yra orientuoti į viršų arba į apačią. Kai kurių elektronų sukiniai užpildytame sluoksnyje būna nukreipti viena, tarkim, viršaus kryptimi, – toks jų išsidėstymas panaikina lygiai to paties skaičiaus žemyn orientuotų elektronų kuriamą elektromagnetinį poveikį. Elektronų sukinių laukai, […]

Mamutas bus klonuotas jau po kelerių metų

Nauja japonų mokslininkų sukurta klonavimo technologija teikia vilčių po maždaug 4 metų „prikelti“ prieš tūkstančius metų išnykusius mamutus. Kaip praneša telegraph.co.uk, ankstesni bandymai atkurti mamuto ląstelės branduolį iš Sibiro įšale rastų straublėto milžino odos ir raumenų audinio fragmentų nebuvo sėkmingi – mamuto liekanos buvo pernelyg smarkiai pažeistos šalčio. Tačiau Rikeno Raidos biologijos centro (Japonija) daktaro […]

Ličio paslaptys

Iš pažiūros litis turėtų būti niekuo neišsiskirianti atominė sistema, gebanti formuoti paprastus kristalinius darinius. Tai lengviausias kietasis elementas periodinėje cheminių elementų lentelėje, turintis vos tris elektronus. Vis dėlto tarptautinė mokslininkų komanda išsiaiškino, jog esant dideliam slėgiui ličiui kur kas labiau patinka skystoji būsena, be to, jis yra metalas, pasižymintis itin žemu lydymosi tašku. Įdomu ir […]

Petunijos ir bulvės – mėsėdės

Botanikai teigia, kad petunijos ir bulvės, labai tikėtina, yra mėsėdžiai augalai. Priduriama, kad toks elgesys gali būti daug labiau paplitęs, nei manyta iki šiol. Kaip rašo portalas „LiveScience“, nuo Charleso Darwino laikų aptiktos mažiausiai 6 mėsėdžių bulvių rūšys, pavyzdžiui, Venus flytraps, kurios vabzdžius gaudo su į žandikaulius panašiais savo lapais, lygiai taip pat kaip mėsėdžiai […]

Tamsiosios bei matomos materijos atsiradimas

Iš tikslių kosmologinių stebėjimų žinoma, kad apie 4,6 % energijos Visatoje sudaryta iš barionų (normalių atomų), ir apie 23 % sudaro tamsioji medžiaga. Likusi dalis, 72 %, lieka, taip vadinamai, tamsiąjai energijai. Mokslininkai taip pat žino, kad įprasta barioninė medžiaga, kuri yra teigiamo krūvio, matomojoje Visatoje yra medžiagos būsenoje, o ne antimedžiagos būsenoje su neigiamu […]

Genų inžinieriai išvedė čiulbančią pelę

Japonijos mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą pelę, skleidžiančią į paukščio čirenimą panašius garsus. Apie tai pranešė „Evolved Mouse Project“ tyrimų projekto Osakos universitete (Japonija) dalyviai, tiriantys genetiškai modifikuotų pelių mutacijas, skelbia „Telegraph.co.uk“. Pasak šio projekto vadovo Arikuni Uchimuros, mutacijos yra varomoji evoliucijos jėga. „Mes kryžminome ištisas genetiškai pakeistų pelių kartas norėdami pamatyti, kas atsitiks. Tikrinome kiekvieną […]

Atomų hologramos, kurias kuria patys elektronai

Nors paprastai žodis holografija mums asocijuojasi su trimačiais meninio pobūdžio paveiksliukais, pasirodo, jog šį reiškinį galima panaudoti kur kas praktiškiau. Naujame darbe mokslininkai aprašo atomų hologramas, gautas į pagalbą pasitelkus lazerį. Manoma, kad šis atradimas gali padėti pamatus naujos rūšies ultrasparčiajai fotoelektronų spektroskopijai, leisiančiai pažvelgti į molekulių sandarą kur kas veiksmingiau, nei tai pavykdavo padaryti […]