Kai kurių gyvūnų spermatozoidai ilgesni už juos pačius

Prieš 100 mln. metų gyvenusių į kriaukleles panašių sutvėrimų spermatozoidai buvo kur ilgesni už jų kūnus, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Tai rodo, kad kalbai pakrypus apie dauginimasį, kai kuriems gyvūnams visada buvo svarbus dydis. Mūsų laikais tebėra gyvūnų, kurių spermatozoidai yra didžiuliai. Vaisinės muselės dydis – vos keli milimetrai, tačiau jos gali išskirti 6 centimetrų […]

Augalas, kuris pasilaisto pats

Mokslininkai Izraelio Negevo dykumoje – viename sausiausių planetos regionų – atrado pirmąjį pasaulyje augalą, kuris pasilaisto pats. Dykumos rabarbaras sulaiko 16 kartų daugiau vandens nei kiti augalai, o augdamas nederlingoje vietovėje geba pats save pasilaistyti. Mokslininkus apstulbino metro pločio rabarbaro lapai, kurie yra nepaprastai dideli, lyginant su kita dykumos augmenija, kuriai maži lapeliai padeda neprarasti […]

Protonų sukinių prigimties paslaptis

Protono sukinio paslaptį tikimasi įminti Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų greitintuve (angl. Relativistic Heavy Ion Collider), esančio Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje (Brookhaven National Laboratory). Tai tikimasi padaryti nagrinėjant skirtingų kvarkų tipų (aromatinio kvantinio skaičiaus) įtaką protono sukiniui. Metodo esmė, aprašyta „Physical Review Letters“ žurnale, paremta W bozonų matavimu. W bozonai yra silpnosios sąveikos, atsakingos už radioaktyvių branduolių skilimą, […]

Naujoviški daugiafunkciai tranzistoriai

Mokslininkų grupei, vadovaujamai dr. Tsujošio Hasegavos (Tsuyoshi Hasegawa) iš Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro (Japonija), pavyko sukurti novatorišką „atominį tranzistorių“, galintį atlikti tiek logines, tiek atminties funkcijas. Kas svarbiausia, naujasis įrenginys suvartoja milijoną kartų mažiau energijos už analogišką įprastinį įtaisą. Manoma, kad loginiai elementai, sugebantys išlaikyti savo būseną (t. y. atlikti atminties funkciją), bus nepakeičiami kuriant […]

Superkietojo kūno egzistavimas

Superkietieji kūnai ir supertakieji skysčiai yra vieni įdomiausių kvantinės mechanikos efektų. Supertakieji skysčiai gali tekėti be jokio klampumo ir nejausti pasipriešinimo į besiliečiančios talpos sieneles, nes jų atomai kondensuojasi į stipriai koherentinę medžiagos būseną. Superkietieji kūnai taip pat pasižymi koherentiniu efektu, bet koherentiškumas atsiranda tarp kristalo gardelės vakansijų, o ne tarp kietojo kūno atomų. Eksperimente […]

Žmogaus DNR yra 97 proc. analogiška orangutano

Naujausias genetinis tyrimas, kurio rezultatus paskelbė žurnalas „Genome Research“, patvirtino: orangutanai yra daug artimesni žmonėms, nei buvo manoma anksčiau, informuoja „The Daily Mail“. Pirmą kartą sudaryta orangutano genetinio kodo schema parodė, kad jo DNR grandinė yra 97 proc. analogiška žmogaus. Vis dėlto tai reiškia, kad „rusvaplaukės“ beždžionės yra ne taip glaudžiai susijusios su mumis kaip […]

Dieviškosios dalelės teorija

Vadinamosios „dieviškosios“ dalelės – Higgso bozono teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve eksperimentus vykdančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja, rašo telegraph.co.uk. Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metus ilgiau nei planuota. Dideliam remontui greitintuvą mokslininkai turėjo sustabdyti jau šių metų pabaigoje, tačiau šis […]

Nanosidabras

Nanosidabras nėra kažkas nauja. Jis buvo naudojamas daugiau kaip šimtą metų ir buvo žinomas „koloidinio sidabro“ pavadinimu. Antimikrobinis mažyčių sidabro dalelių efektas buvo žinomas visą tą laiką. Dabar visuomenėje yra labai didelis susidomėjimas nanomedžiagomis. Ypatingas dėmesys skiriamas sidabro nanodalelėms. Dažnai manoma, kad tiriama visiškai nauja medžiaga. Tačiau mokslininkų grupė iš Šveicarijos savo straipsnyje, atspausdintame „Environmental […]

Anglis gali suformuoti naujos rūšies gelį

Sferinė anglies molekulė, dar vadinama „bakminsterfulerenu“, domina mokslininkus savo unikaliomis savybėmis ir galimybe ją pritaikyti nanotechnologijų ir elektronikos pramonėje. Visai neseniai tyrėjams pavyko išsiaiškinti, jog ji turėtų pasižymėti dar viena keistenybe: esant tam tikroms sąlygoms šios molekulės gali suformuoti vienkomponentį gelį. Kiek iki šiol yra žinoma, visi geliai yra sudaryti iš dviejų komponentų – tolygiai […]

Valdomas magneto veikimas

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Mokslininkai kuria didžiausią antimedžiagos gaudyklę

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, […]

Atominiai laikrodžiai

Jungtinio laboratorinės astrofizikos instituto (JAV), trumpinamo JILA, mokslininkams pavyko sukonstruoti atominį laikrodį, kuriame atomai sugeba nesusidurti – paradoksaliai skambantis kvantinio pasaulio reiškinys pasiektas glausčiau išrikiuojant atomus. Šis gana netikėtas atradimas, aprašytas žurnale „Science Express“, gali pagerinti eksperimentinių atominių laikrodžių, sudarytų iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių neutralių atomų, pagautų susikertant lazerio spinduliuotės pluoštams, veikimą. JILA […]

Organinis mikroprocesorius

Palyginus su dabartiniais „Intel“ arba AMD „monstrais“, šis 8 bitų komponentas niekuo neypatingas, jei jį vertintume vien tik našumo aspektu. Tačiau organinis lustas turi teisę vadintis mikroprocesoriumi – jis turi tris programuojamus registrus, bitų postūmio registrus, taktų skaitliuką, gali atlikti elementarias aritmetines operacijas – sudėtį ir atimtį. Visa mikroprocesoriaus struktūra suformuota specialios organinės plėvelės paviršiuje. […]

Kvantinio pasaulio ypatumai: stiklas lydosi ir šaldomas

Kvantinė mechanika, pradėta plėtoti viso labo tik praėjusiojo amžiaus 3 – ajame dešimtmetyje, vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį aiškinant, kas lemia medžiagos egzistavimą. Skirtingas medžiagos rūšis sudarančios elementariosios dalelės, pavyzdžiui, elektronai, protonai ar neutronai, neblogai aprašomos kvantinės fizikos modeliais. Tačiau netgi dabar, prabėgus 90 metų, kvantinės mechanikos pasaulyje atrandami nauji dėsningumai, o vienas iš jų leidžia […]

Sukurtas elektrinį lauką turintis ledas

Visi gerai žino, kad vandeniui šąlant susidaro ledas. Mažiau žinomas faktas yra, kad egzistuoja ne vienos, bet kelių skirtingų rūšių ledas, priklausomai nuo to kaip ledo kristalai yra išsidėstę. Naujame eksperimente chemikų grupė sukūrė metodą, kaip sintetinti feroelektrinį ledą, kuris kristalizuojasi tokiu būdu, kad visi ryšiai išsidėsto viena kryptimi ir susikuria didelis elektrinis laukas. Mokslininkų […]