Gamtos Mokslai

Mokslininkų ir inžinierių komanda iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos pastūmėjo pasaulį vienu žingsniu arčiau gravitacinių bangų “girdėjimo” – tai erdvės ir laiko pulsacijos išpranašautos Alberto Einšteino dar 20 amžiaus pradžioje. Tyrime bandytos lazerių sistemos, kurios skristų kosminiame laive dalyvaujančiame “Lazerių interferometro kosminės antenos” misijoje (arba trumpiau – LISA). Misijos tikslas aptikti ir tiesiogiai stebėti subtilius, […]

Fizikai iš Bonos universiteto sukūrė visiškai naują šviesos šaltinį, vadinamąjį Bose – Einšteino fotonų kondensatą. Iki šiol ekspertai manė, kad tai neįmanoma. Šis metodas gali būti potencialiai pritaikytas naujų šviesos šaltinių primenančių lazerius kūrime, kurie dirba rentgeno spindulių diapazone. Be kitų pritaikymų, jie gali būti panaudoti galingesnių kompiuterinių lustų kūrime. Mokslininkai ketina pranešti apie savo […]

Ali Dhinojwala ir Vasav Sahni – medžiagų mokslininkai, ne biologai. Jie tiria įvairius paviršius, trintį ir lipnumą. Tačiau jie atrado, kad norint suprasti kaip gamta padaro daiktus lipniais, kartais reiškia suartėjimą su būtybėmis atsakingomis už tai. “Kai mes atradome vorų tinklų lipnumą, pagalvojome, kad negali būti nieko seksualiau nei dirbti šioje srityje” – pasakė Vasav […]

Ilgai siekiamas tikslas – praktiškas termobranduolinės energijos reaktorius, dar žingsneliu arčiau tikrovės. Eksperimentai atlikti didžiausiame pasaulyje branduolių sintezės įrenginyje – “Alcator C-Mod” reaktoriuje. Naujuose eksperimentuose buvo atskleisti reaktoriaus darbo parametrai (vadinamasis “darbo” rėžimas), tikimasi tai padės išspręsti seną veiklos problemą: Kaip sandariai išlaikyti reaktoriaus viduje įkaitusias dujas (plazmą), ir tuo pat metu iš kameros leisti […]

Hormonai, augimo faktoriai ir keletas baltymų užtikrina, kad vystymasis vyksta teisingu keliu ir reikiamu laiku. Komponentai atsakingi už žinduolių krutų vystymąsi, manoma buvo puikiai žinomi. Tačiau grupė mokslininkų iš Getingeno, Frankfurto ir Hanoverio atrado, kad krūtų vystymesi, netik hormonai ir baltymai dalyvauja procese. Mokslininkai parodė, kad nedidelės ribonukleorūgščių molekulės atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Pelių […]

JAV mokslininkai, remdamiesi naujausiais tyrimais, teigia, kad žmonės galvoja net ir apie dalykus, apie kuriuos jie mano negalvoją. Būtent dėl šio efekto, klaviatūros klavišais renkant tekstą, pirštai anksčiau nei smegenys „pastebi ir įvertina“ klaidas. Be abejonės, klaidas pastebi ir įvertina ne pirštai, o tos pačios smegenys – juk jos siunčia komandas į pirštus. Tačiau smegenys […]

Vidutiniškai moterys gyvena penkiais – šešeriais metais ilgiau nei vyrai. Šešioms 85 metų moterims tenka keturi to paties amžiaus vyrai, ir ties 100 metų šis santykis dar didesnis – du su vienu. Daugybė hipotezių buvo siūloma norint išaiškinti didesnį ilgaamžiškumą, tačiau daugėja “Soma” teorijos įrodymų, kuri sako, kad vyrai genetiškai daugiau disponuojami nei moterys. Paplitusi […]

Nepaisant to, kad būti kūdikiu ir šiaip yra lengva, jie dar ir prasvajoja visą dieną. Britų tyrimai atskleidė, kad kūdikiai ateina į šį pasaulį su smegenimis, gebančiomis svajoti ir save stebėti. Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai padarė atradimą, nuskenavę 70 kūdikių smegenis įvairiose jų vystymosi stadijose. Buvo manoma, kad “poilsio būklės jungtys“, kurios padeda mums formuoti […]

2003 metais vykusiame eksperimente buvo tikimasi sukurti naujos kartos anglies pluošto medžiagą, tačiau išvados buvo prieštaringos. Dabar, dvi mokslininkų komandos panaudojo skirtingas priemones, norėdamos suformuoti trijų dimensijų erdvinio tinklo struktūrą, pavadintą “BCT-Anglis”, tai, jų teigimu, turėjo būti 2003 metais bandyta suformuoti struktūra. Gryna anglis egzistuoja įvairiomis struktūromis, įskaitant grafitą ir deimantus. Naujoji struktūra, korpusas orientuotas […]

Tyrime apimančiame dešimtmečius kauptą mokslinę teoriją apie roplių dauginimąsi, mokslininkai iš Šiaurės Karolinos Universiteto (JAV) atrado, kad smauglių patelės gali susilaukti palikuonių be poravimosi. Dar labiau stulbina, kad jaunikliai gimę šiuo nelytiniu dauginimusi, turi požymius, kurie kaip buvo tikima yra neįmanomi. Didelė vada jauniklių patelių gimusių iš “super mamos” smauglio nerodė visiškai jokios vyriškos lyties […]

Mokslininkai iš Monrealio (Kanada) Neurologijos instituto atrado, kad mūsų smegenys turi galimybę nustatyti objekto formą, be regėjimo ar lytėjimo, tiesiog apdorodama užkoduotus aplinkos garsus. Pavidalas ar forma yra neatskiriama nuo matymo ar lytėjimo, tačiau ne garso. Mokslininkai uždavė klausimą: “Ar pavidalas gali būti suformuotas garsų pagalba?”. “Faktas, kad garso savybės, kaip dažnis, gali būti naudojamas […]

Mokslininkai vadovaujami Vandebilt Roder Cone atrado naują genų šeimos narį, kuris turi didelę įtaką pigmentacijai ir kūno masės reguliavimui. Šis genas yra trečiasis “Agouti” šeimos narys. Du “Agouti” genai anksčiau atrasti pas žmones. Vienas padeda nustatyti odos ir plaukų spalvą, ir kitas vaidina svarbų vaidmenį nutukime ir diabete. Naujasis genas (pavadintas agrp2) rastas tik kaulingose […]

Britų mokslininkų atlikto eksperimento rezultatai pateikė staigmeną: paaiškėjo, kad sudėtingų skaičiavimų reikalaujančius uždavinius bitės išsprendžia per kelias akimirkas, nors superkompiuteriams tam prireiktų ne vienos dienos. Londono universiteto Karalienės Marijos ir „Royal Holloway“ koledžų mokslininkai eksperimentiškai nustatė, kad medų nešančios bitės, skraidydamos tarp gėlių žiedų, sugeba pasirinkti patį trumpiausią maršrutą net ir tuo atveju, jei gėlių […]

Mokslininkai iš Šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) sukūrė ličio jonų (Li-ion) baterijų technologiją su keičiamo dydžio talpa didesne kaip 1,600 miliamperų valandų/grame (mAh/g) po 40 pakrovimo/iškrovimo ciklų. Silicio pagrindo anodų technologija padvigubina paprastųjų grafito anodų technologijos talpą, naudotą ličio jonų baterijose. Tai leidžia ličio jonų baterijoms turėti žymiai didesnį energijos tankį ir talpą.

Senas posakis, kad damos neprakaituoja, o tiesiog pradeda blizgėti, galbūt nėra bobučių paistalai. Britų mokslininkai išsiaiškino, kad moterys iš tiesų daug mažiau prakaituoja, nei vyrai, ypatingai intensyvių sporto treniruočių metu. Vidutiniškai jos prakaituoja perpus mažiau nei vyrai esant vienodoms sąlygoms – vienodam fiziniam krūviui ir temperatūrai. Prakaitavimas yra esminė kūno funkcija, kurios dėka kūnas atvėsinamas. […]