Kaip ląstelės juda mūsų kūnu

Žmogaus sveikata priklauso nuo ląstelių judėjimo – galimybės pereiti iš vienos vietos į kitą. Kiekvieno žmogaus kūne ląstelės juda atlikdamos gerus darbus, tačiau jei tos ląstelės yra vėžinės, efektas yra priešingas. Tyrėjai 35 metus tyrė kaip ląstelės sugeba pereiti į tas kūno vietas, kuriose jų trūksta, pavyzdžiui, sunykusias raumenų, kaulų, smegenų dalis. Tačiau žmogaus ląstelės […]

Komodo drakono silpnas, tačiau mirtinas įkandimas

Didžiausias pasaulyje driežas – Komodo varanas – gali įkasti stebinančiai silpnai, tačiau naujasis tyrimas atskleidžia, kad šio driežo žudomoji galia slypi mirtinoje nuodų, brutalios jėgos, aštrių dantų bei „skardinių atidarytuvo“ technikos kombinacijoje. Šis roplys gali užaugti iki daugiau nei trijų metrų ilgio bei sverti iki šimto kilogramų. Komodo varanai yra žinomi kaip gyvūnus žudantys grobuonys, […]

Termobranduolinis energijos gavimo būdas vis arčiau mūsų

Termobranduolinės reakcijos yra žvaigždžių varomasis variklis, taip pat ir Saulės. Tačiau žemėje idėja kontroliuojamai vykdyti termobranduolines reakcijas bei iš jų išgauti elektros energiją niekada nebuvo įgyvendinta. Vis dėlto, tyrėjai vis dar bando sukurti kontroliuojamą termobranduolinę reakciją žemėje, nes tai išlieka pačiu žaliausiu energijos šaltiniu. Yra daugiau nei vienas būdas termobranduolinėms reakcijoms vykdyti. Tyrėjai eksperimentuoja su […]

Kvantinė levitacija paaiškinta moksliškai (Video)

Internete paplito vaizdo siužetas, kuriame pademonstruota, kaip ledinis diskas sklando virš kieto paviršiaus. Tai nėra naujiena. Įdomiausia yra tai, kad šis diskas išlieka kabantis ore jį pasukus bet kokiu kampu. Taip pat šis diskas gali suktis, jei jis bus uždėtas ant kito paviršiaus bei sklandyti aukštyn kojomis. Mokslininkai paaiškina, kaip tai vyksta. Pirmiausia yra sukuriama […]

Medžiagų konstravimas iš virusų

Tyrėjai panaudojo virusus medžiagų kūrimui, kurios yra panašios į siūlinius baltymus. Šie baltymai yra vieni iš svarbiausių konstrukcinių baltymų gamtoje. Šis pasiekimas leis tyrėjams sukurti medžiagas su kintamomis optinėmis, biomedicininėmis ir mechaninėmis savybėmis. Mokslininkai teigia, kad šią idėją jie pasisavino iš gamtos. Gamta turi unikalią savybę sukurti funkcines medžiagas iš labai paprastų medžiagų. Bandymui buvo […]

Laikrodis rodantis du laikus arba kai kvantinė mechanika susitinka su reliatyvumo teorija

Kvantinės mechanikos ir Enšteino bendrosios reliatyvumo suvienijimas yra vienas įdomiausių bei iki šiol neatsakytų klausimų moderniojoje fizikoje. Bendrasis reliatyvumas sujungia gravitacijos, kosmoso ir laiko teorijas bei numato žvaigždžių ir galaktikų ateitį kosminiu mastu, tuo tarpu kvantiniai reiškiniai yra trapūs ir stebimi atominiame lygmenyje. Dėl šios priežasties yra labai sunku nustatyti sąveiką tarp kvantinės mechanikos ir […]

Nustatyta kaip prailginti gyvenimo trukmę

Tyrėjai nustatė, koks genų rinkinys raumenyse moduliuoja senėjimą ir atsparumą stresui maistinėse musėse. Jau anksčiau mokslininkai buvo aptikę genų mutacijas, kurių pasekoje prailgėjo maistinių musių gyvenimo trukmė, tačiau šie genai skiriasi nuo tų, kurie veikia raumenyse. Atradimas gali leisti gydytojams geriau perprasti bei gydyti raumenų degeneraciją žmogui senstant. Mokslininkai tyrė genų porą pavadinimu p38 MAP […]

Atomų priemaišų sukeliamos bangos trikdo elektrinių grandinių veiklą

Nuo darželio laikų žinome, kad išardydami daiktus galime išsiaiškinti, kaip jie veikia. Tokiu būdu fizikai taip pat analizuoja jiems rūpimus dalykus. Tyrėjai tokiu būdu bando išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis atsiranda superlaidumo sąlygos jiems labiausiai patinkančioje medžiagoje. Tai urano, rutenio ir silicio mišinys, kitaip žinomas kaip „sunkiųjų fermionų“ sistema. Šioje sistemoje elektronai lekia per medžiagą, periodiškai sustodami […]

Nauja šviesa tunelio gale

Mokslininkų komandai sėkmingai pavyko sukoncentruoti infraraudojųjų spindulių lazerio energijos impulsus. Naudodami nano piltuvėlį, jie sugebėjo sukurti nepaprastus ultravioletinės šviesos impulsus, kurių dažnis siekia 75 milijonus kartų per sekundę. Teigiama, kad šviesa gali būti sėkmingai sukoncentruota paprasčiausiu piltuvėliu, tačiau šiuo atvėju piltuvėlis buvo 10 tūkstančių kartų mažesnis. Piltuvėliu sukoncentravę infraraudonųjų impulsų energiją, mokslininkai sukūrė ultravioletinių spindulių […]

Bakterijų tarpusavio bendradarbiavimas daro įtaką planetos klimato atšilimui

Vandenynų gelmėse bakterijos suauga ant mažų anglingų uolienų. Tyrėjai nustatė, kad šios bakterijos siunčia cheminius signalus, kad galėtų aptikti kitas netoliese esančias bakterijas. Jei netoliese yra pakankamai bakterijų sanbūrių, jos masiškai pradeda išskirti fermentus, kurie išskaido anglies turinčias daleles į kitus geriau virškinamus vienetus. Šis atradimas parodo, kad bakterijos gali priimti bendrus sprendimus. Uolienų dalelėse […]

Naudojant elektrinį lauką, skysta medžiaga paversta kieta.

Fizikai atrado, kad veikiami pakankamai didelio elektrinio lauko, kai kurių medžiagų skysčio lašeliai sukietėja esant tokiai pačiai temperatūrai bei slėgiui. Ši elektrinio lauko indukuota transformacija yra vadinama elektrokristalizacija. Neveikiant elektriniam laukui, skysčio lašeliai yra sferos formos, tačiau jiems perėjus per elektrinį lauką lašeliai tampa adatos formos. Tyrimas buvo atliktas su formamidu. Atradimas buvo padarytas atlikus […]

Atrasta formulė hidrofobinėms reakcijoms tirti

Fizikinis modelis, kuris nusako, kaip skysčių molekulės sąveikauja tarpusavyje iki šiol nebuvo nustatytas. Hidrofobinės sąveikos paaiškina tai, kodėl vanduo nesimaišo su alyva, kaip sudaryti baltymai ir kas kartu sulaiko biologines membranas. Tyrėjai iš Kalifornijos Universiteto Santa Barbaroje atrado naują būdą, kaip galima išstudijuoti hidrofobines sąveikas sukeliančias jėgas atominiame lygmenyje bei pirmą kartą tai aprašė matematine […]

Superkieta anglis – kietesnė medžiaga už deimantą

Anglis yra ketvirta pagal gausą medžiaga visatoje. Ji aptinkama įvairiausių formų, pavyzdžiui, kaip deimantai ar grafitas. Mokslininkai atrado naują anglies formą, kuri gali atlaikyti ypač didelį spaudimą, kokį galėjo atlaikyti tik deimantas. Medžiaga, pavadinta veidrodine anglimi, pirmą kartą buvo susintetinta šeštajame dešimtmetyje. Ji apjungė stiklo, keramikos bei grafito savybes. Komanda sukūrė naują anglies rūšį, suspaudę […]

Mokslininkams pavyko klonuoti kamienines ląsteles

Gyvūnams klonuoti naudojama technologija gali priversti žmonių kiaušialąstes perprogramuoti ląsteles dar embrioniniame lygmenyje. Šis atradimas vieną dieną gali leisti mokslininkams sukurti kamienines ląsteles, kurios galės būti naudojamos kaip pakaitalas pažeistoms paciento ląstelėms. Ankstesni tyrimai parodė, kad ląstelių klonavimas įvairių gyvūnų kiaušialąstėse gali nulemti tolimesnę jų vystymosi eigą, tačiau nebuvo nustatyta, kad šią savybę turi ir […]

Kamieninių ląstelių perprogramavimas padės atstatyti pažeistus audinius

Perprogramuotos pacientų kamieninės ląstelės vieną dieną gali būti panaudotos to paties paciento ligoms gydyti, tačiau mokslininkai baiminasi, kad ląstelėse vykstanti mutacija yra sukeliama būtent šiuo metu vykdomo perprogramavimo. Naujausia kamieninių ląstelių analizė parodė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti. Tyrėjai parodė, kad standartiniu ląstelių perprogramavimo būdu gali būti sukurtos labai stiprios kamieninės ląstelės, kuriose DNR mutuoja […]