Žmonijos evoliucijos variklis – vidutinio amžiaus žmonės

Evoliuciniame lygmenyje vidutinio amžiaus žmonės yra patys efektyviausi, nes jie yra idealiai adaptavęsi patenkinti šeimos ir visuomenės poreikius, tvirtina Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas. Žmonės, gyvenantys penktą ar šeštą gyvenimo dešimtmetį, gali liūdėti, kad baigiasi tas amžius, kai jie gali susilaukti vaikų, tačiau tokie pokyčiai yra ir žmonijos kaip rūšies sėkmės priežastis, tvirtina dr. Davidas […]

Sukurtas įrenginys, greitai nustatantis ligą

Užkrečiamos ligos plinta labai greitai, todėl norint sustabdyti epidemiją greitas jų identifikavimas yra būtinas. Tačiau, tokių ligų diagnozavimas reikalauja tyrimų, kurie trunka valandas arba net dienas. Jayne Wu, kompiuterių mokslų ir elektros inžinierė, sukūrė nešiojamą įrenginį, kuris gali būti naudojamas nustatant užkrečiamas ligas, patoginus (ligos sukėlėjus) bei įvertinant žmonių ir gyvūnų psichologinę būklę. „Gydant užkrečiamas […]

Kosminės bakterijos – naujas energijos šaltinis

Bakterija, dažniausiai aptinkama 30 kilometrų virš žemės paviršiaus, yra aukšto efektyvumo elektros generatorius, rašoma American Chemical Society‘s Journal of Environmental Science and Technology. „Bacillus stratosphericus“ – stratosferos mikrobas ir pagrindinis naujo Newcastle universiteto inžinierių sukurto biofilmo komponentas. Mokslininkai energijos generavimą tyrė izoliuodami 75 skirtingas bakterijų rūšis ir kiekvieną iš jų tirdami su mikrobinio kuro elemento […]

Alternatyvaus genetinio kodo reikšmė

Filme „Star Trek“ ateiviai dažniausiai buvo panašūs į žmones, nieko keisto, kad įgulos nariai juos įsimylėdavo. Tačiau anot astrobiologų, realiame gyvenime mes negalime būti tikri, kad ateiviai yra bent kažkiek į mus panašūs ir, kad genetinio kodo saugojimui jie taip pat naudoja DNR. Paskutiniu metu žmones, iš laboratorijų pasiekia vis daugiau informacijos, kad mokslininkai kuria […]

Proteinai užtikrina genomo apsaugą

Ženevos universiteto (UNIGE) mokslininkai, aprašė proteinų padedančių sukurti ląstelės „anti-enziminį skydą“ svarbą. Ši apsauginė sistema veikia molekulinių „kepurių“ (arba telomerų) lygyje. Telomeros tai DNR pasikartojimai, esantys chromosomų galuose ir apsaugantys chromosomas nuo sutrumpėjimo vykstant pusiau konservatyviai DNR replikacijai chromosomų galuose. Chromosomų galų susijungimas gali įtakoti auglio formavimąsi, rašoma revenueNature Structural & Molecular Biology leidinyje. Kiekviena […]

Kas yra vanduo, iš kur jis atkeliavo ir kokia jo galia?

Vanduo mums įprastas: kasdien geriame, prausiamės, verdame maista. Kažin ar susimąstome, o kas yra vanduo? Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens, kūdikis gimsta jo turėdamas 90 proc., suaugęs žmogus jo turi 70 proc., o miršta sudarytas iš 50 proc. vandens. Taigi, visą gyvenimą iš esmės egzistuojame kaip vanduo! Ar žinome, kas esame? Vanduo yra […]

Kodėl kartais nerandame rankoje esančių raktų ar telefono

Jeigu jūs jau vėluojate į darbą ir niekaip nerandate namų raktų, o vėliau paaiškėja, jog juos visą tą laiką laikėte rankoje, tai gali reikšti, jog išsiderino smegenų sistemos. Kitais žodžiais tariant, tai reiškia, jog sistema, imanti veikti, kai reikia įvykdyti konkrečią užduotį, dirba greičiau nei sistema, atsakinga už suvokimą, skelbia „New Scientist“, remdamasis tyrimo, kurį […]

Evoliucija ir privalumai gyventi tamsoje

Akloji giliavandenė Meksikinė grotžuvė (lot. Astyanax mexicanus) ne tik prarado regėjimą, bet prarasdama pigmentus ir pakeisdama miego rėžimą, prisitaikė prie amžinos tamsos. Naujuose „BioMed“ centro tyrimuose, publikuojamose „BMC Evoliutionary Biology“ žurnale, rašoma, kad grotžuvė yra konvergencinės evoliucijos pavyzdys, tai patvirtina regėjimo ir pigmentacijos praradimas. Akloji giliavandenė grotžuvė ir daugiau paviršiuje gyvenanti Meksikinė tetra, nepaisant regėjimo, […]

Spėjama, kad maži organizmai bendrauja naudodami cheminius signalus

Mažos, apvaliosios kirmėlės turi savo gerai išvystytą kalbą, kuri susideda iš kombinuotų cheminių fragmentų. Šie fragmentai sukuria tikslias molekulines žinutes, kurios kontroliuoja socialinį elgesį, – teigiama naujame Boyce Thomson ir Kalifornijos technologijos institutų tyrime. Šiuo tyrimu tikimasi atrasti naujus metodus, kaip kovoti su nematoda, kankinančia daugiau negu 20 proc. žemės populiacijos ir kaip padėti žemdirbiams, […]

Mokslininkai rado neįprastą tulpės išvaizdos priešistorinę būtybę

Keista būtybė, kuri prieš daugiau negu 500 milijonus metų gyveno vandenyne, buvo rasta Kanados uoliniuose kalnuose tyrinėjant Cambrian Burgess uolienas. Oficialiai pavadinta „Siphusauctum gregarium“, iškasena atskleidžia tulpės formos būtybę, kuri yra pietų peilio ilgio (apie 20 centimetrų arba 8 colių) ir turi unikalią filtruojančią maitinimosi sistemą. Siphusauctum taip pat turi ilgą stiebą, su taurele – puoduko […]

Pasirodė pirmosios nesenai atrastos beždžionių rūšies nuotraukos

Tyrėjai, dirbantys šiauriniame Mianmare, pirmą kartą nufotografavo neseniai atrastą Mianmaro riestanosę beždžionę. Šiandien ši žinia buvo išplatinta, kai Jangūne, Mianmare, jungtinė Faunos ir Floros tarptautinė komanda (FFI), biologinės įvairovės ir gamtos asociacija (BANCA) ir žmogiškųjų resursų ir draustinių fondas (PRCF), su vaizdo kamera, paslėpta aukštai medžiuose beždžionę nufotografavo. „Mianmaro riestanosė beždžionė pirmą kartą moksliškai aprašyta […]

Įdomioji fizika: suglamžyto popieriaus kamuoliukų paslaptis

Kai išmesite kalėdinių dovanų pakavimo popierių, nesakykite to Narayananui Menonui ir Anne Dominique Cambou. Jūs išmesite jų nuodugnaus tyrimo objektus. Jie studijuoja suglamžyto popieriaus kamuoliukų fiziką, kur paslaptys gilesnės, nei galite pamanyti. Paimkite A4 formato popieriaus lapą, suglamžykite į kamuoliuką ir meskite į kolegą. Pastebėsite, kad nors popierius yra lankstus, iš jo padarytas kamuoliukas yra […]

Pasaulį išvydo pirmos genetiškai modifikuotos beždžionės

JAV išvestos pirmosios pasaulyje genetiškai modifikuotos (GM) beždžionės, informuoja telegraph.co.uk. Mokslininkai jas išvedė, išskyrę ląsteles iš šešių embrionų. Iki šiol mokslininkai išvesdavo tik GM graužikus, sudėję du ar daugiau apvaisintų kiaušinėlių arba embrionus. Jau gana seniai sugebama išvesti pelių be tam tikrų genų. Jas naudoja bandymams, ieškodami nutukimo, depresijos, diabeto, Parkinsono ir kitų ligų priežasčių […]

Šunų kognityviniai ir socialiniai sugebėjimai panašūs į vaikų

Šunys ne tik supranta mūsų žodžius, bet taip pat ir mūsų komunikavimo ketinimus. Šie atradimai gali padėti paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių su savo ištikimais draugais elgiasi, kaip su savo vaikais; šunų jautrumas žmogaus komunikacijai yra stebėtinai panašus į jaunų vaikų. „Didėjantis įrodymų skaičius palaiko idėją, kad žmonės ir šunys turi panašius socialinius sugebėjimus, šunų […]

Mokslininkai sukūrė pirmąjį 3-D žmogaus genomo žemėlapį

Mokslininkai pirmą kartą sugebėjo išrasti metodą, kuris sugeneravo visos DNR ląstelės gijos, vadinamos genomu, tikslų trijų dimensijų modelį. Genomas visose žmogiškų ląstelių funkcijose vaidina svarbų vaidmenį, jo struktūros trūkumai sukelia įvairias ligas, įskaitant vėžį. „Genomo struktūros supratimas yra būtinas norint suprasti jo pilną reikšmę. Viskas kas biologiška veikia trijose dimensijose. Todėl, kad suprasti viską pilnai, […]