Astronomija

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas “tamsiąsias” galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje. Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir […]

Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pastebėjo sulėtinto veikimo „kosminę bombą“ – dvinarę žvaigždžių sistemą, kurioje viena iš žvaigždžių rengiasi įspūdingam supernovos sprogimui. Vykdomo tyrimo metu mokslininkus domino kosminis objektas, pavadintas V445 vardu ir nuo Žemės nutolęs per 25 tūkstančius šviesmečių, Laivagalio žvaigždyne. Objektas astronomų dėmesį pritraukė 2000 metais, kuomet jo ryškumas padidėjo 250 kartų. Pirmutinė […]

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus […]

Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova. Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas […]

Japonų raketa su daugiau kaip 5 t krovinių Tarptautinei kosmoso stočiai (TKS) šeštadienį sėkmingai pakilo, pranešė Japonijos kosmoso agentūra. Raketa H-IIB, kuri, be kitų krovinių, gabena maisto, vandens ir eksperimentams reikalingų prietaisų, iš Tanegašimos kosmoso centro Pietų Japonijoje pakilo suplanuotu laiku, 14 val. 37 minutės (7 val. 37 min. Lietuvos laiku). Maždaug po 15 minučių […]

Mokslininkams pavyko sukurti molekulinį “jungiklį”, kuriuo galima paralyžiuoti gyvūnus juos paprasčiausiai apšvitinus ultravioletine šviesa. Kol kas eksperimentai atlikti tik su mikroskopiniais nematodais – šie išlikdavo sustingę net nutraukus švitinimą, o normalią būseną atgaudavo juos apšvietus paprasta šviesa. Mokslininkai permatomus kirminus primaitino šviesai jautria medžiaga, kurią atradimo autoriai pavadino “fotojungikliu”. Cheminis medžiagos pavadinimas yra ditieniletenas (angl. […]

Superdidelės juodosios skylės gali stimuliuoti intensyvų žvaigždžių gimimą jaunose galaktikose. Tokią išvadą mokslininkai pateikė po ilgalaikio kvazaro HE0450-2958 stebėjimų Priminsime, jog kvazaru paprastai vadinamas aktyvus jaunos arba dar besikuriančios galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija (judėjimas) į juodąją skylę, beslepiačią galaktikos centre. Kadangi juodųjų skylių gravitacija tokia didelė, […]

Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki vienos iš artimiausios juodosios skylės – V404 Cygni. Mokslininkai nustatė, jog atstumas iki jos – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai kur praktiškai dvigubai mažiau, nei manyta anksčiau. Tiesa, nerimauti dėl to neverta – arčiausiai Žemės esanti juodoji skylė V4641 nutolusi „tik“ per 1600 šviesmečių, […]

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO). Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.com“. Taip ISRO mokslininkus verčia manyti pirmojo Mėnulio tyrimams skirto kosminio zondo „Chandrayaan-1“ tyrimų rezultatai, […]

Astronomams pavyko nustatyti didžiausios žinomos juodosios bedugnės (juodosios skylės) masę – ji sveria tiek, kiek svertų 6,6 mlrd. saulių. Nematoma gigantė skrieja kosmine erdve už 56 mln. šviesmečių nuo Žemės, tačiau yra viena artimiausių masyviųjų juodųjų bedugnių. „Pasvertasis“ dangaus objektas yra elipsinės galaktikos M87 branduolyje ir, kaip teigia astronomai, yra bene realiausias kandidatas tapti pirmąja […]

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių. Kalba eina apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias […]

Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę. „Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, – apie Japeto […]

Astronomai teigia aptikę tolimiausią iš iki šiol atrastų galaktikų telkinių, esantį iki šiol nematytoje vystymosi stadijoje. Galaktikų telkinys „Cosmos-Aztec3“ apibūdinamas kaip „besikuriantis metropolis“, nes manoma, kad tokie telkiniai vystosi tarsi miestai, absorbuojantys aplink esančius priemiesčius ir artimiausius miestelius, praneša BBC. Telkinys yra už 12,6 mlrd. šviesmečių – šviesa iš „Cosmos-Aztec3“ savo kelionę pradėjo tuomet, kai […]

Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas. Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje. „Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės […]

NASA kosminis zondas Cassini didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas Rėjos reljefas. Cassini praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė Space.com. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į […]