Astronomija

Astronomams pavyko nustatyti didžiausios žinomos juodosios bedugnės (juodosios skylės) masę – ji sveria tiek, kiek svertų 6,6 mlrd. saulių. Nematoma gigantė skrieja kosmine erdve už 56 mln. šviesmečių nuo Žemės, tačiau yra viena artimiausių masyviųjų juodųjų bedugnių. „Pasvertasis“ dangaus objektas yra elipsinės galaktikos M87 branduolyje ir, kaip teigia astronomai, yra bene realiausias kandidatas tapti pirmąja […]

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių. Kalba eina apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias […]

Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę. „Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, – apie Japeto […]

Astronomai teigia aptikę tolimiausią iš iki šiol atrastų galaktikų telkinių, esantį iki šiol nematytoje vystymosi stadijoje. Galaktikų telkinys „Cosmos-Aztec3“ apibūdinamas kaip „besikuriantis metropolis“, nes manoma, kad tokie telkiniai vystosi tarsi miestai, absorbuojantys aplink esančius priemiesčius ir artimiausius miestelius, praneša BBC. Telkinys yra už 12,6 mlrd. šviesmečių – šviesa iš „Cosmos-Aztec3“ savo kelionę pradėjo tuomet, kai […]

Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas. Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje. „Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės […]

NASA kosminis zondas Cassini didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas Rėjos reljefas. Cassini praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė Space.com. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į […]

Astronomam pavyko užfiksuoti kaimyninėje nykštukinėje galaktikoje pačios sunkiausios iki šiol stebėtos žvaigždės žūtį. Supernovos SN2007bi sprogimo stebėjimas, trukęs kelerius mėnesius ir vėlesni kelerių metų duomenų tyrimai, patvirtino prielaidą, jog ji priklauso naujam, unikaliam tipui. SN2007bi žybsnis buvo užfiksuotas dar 2007 metų pradžioje vykdant projektą SNfactory, kurį koordinavo Berkeley Lab. Supernova jau tuomet dauguma parametrų sumušė […]

Ar žinojote, akd Žemė turi savo dulkių uodegą? Prieš kelis mėnesius “Spitzer” kosminis teleskopas praskriejo pro ją, suteikdamas mokslininkams aiškų vaizdą kaip ji atrodo. Tai gali būti labai naudinga informacija planetų medžiotojams, padėsianti aptikti naujus pasaulius. “Planetos tolimose saulės sistemose tikriausiai turi panašias dulkių uodegas” – sako “Spitzer” projekto mokslininkas Mike Werner. “Ir kai kuriais […]

Jupiterį stebintys astronomai pranešė aptikę atmosferoje virš pietinio planetos pusrutulio atsiradusią ir sparčiai didėjančią tamsią dėmę. Ji lyginama su purslu, susidarančiu vandenyno paviršiuje prieš pat išnyrant povandeniniam laivui. Tačiau šis lapkričio 9 dieną pirmąkart pastebėtas Jupiterio atmosferos darinys neatsitiktinai lyginamas su povandeninio laivo išnirimo ženklu: astronomai mano, kad ši sparčiai didėjanti ir tamsėjanti dėmė gali […]

NASA astronomai orbitiniu rentgeno teleskopu Chandra pastebėjo jauniausią juodąją skylę, kokią tik yra pavykę užfiksuoti iki šiol. Stebėjimo metu buvo nustatyta, kad pragaištingajam kosmoso „kūdikiui“ – vos 30 metų. Iki šiol astronomams dar nebuvo tekę stebėti juodųjų skylių evoliucijos ankstyvųjų stadijų. Naujai atrasta juodoji skylė mokslininkams gali padėti nuodugniau suprasti masyviųjų žvaigždžių sprogimus, po kurių […]

Europos astronomų komanda, naudodama MPG/ESO 2.2 metrų teleskopą ESO’s La Silla observatorijoje Čilėje, aptiko egzoplanetą skriejančią aplink žvaigždę, kuri priklauso Paukščių Tako galaktikai. Jupiterio dydžio planeta yra kiek neįprasta, nes ji skrieja aplink žvaigždę, kuri artėja prie savo gyvenimo pabaigos ir kuri netrukus gali praryti planetą. Tai suteikia užuominas apie mūsų saulės sistemos tolimą ateitį. […]

Visai realu, kad artimiausiu metu stambiausiam išorinės Saulės sistemos srities objektui, atšiauriajam Plutonui bus sugrąžintas visavertės planetos statusas. Plutonas įprasta planeta nebelaikomas nuo 2006 m. Tais metais dangaus kūnų klasifikacija buvo papildyta nauja kategorija – planetomis-nykštukėmis – kurioms buvo priskirtas ne tik Plutonas, bet ir pokyčius klasifikacijoje „inicijavęs“ dangaus kūnas Eridė (anksčiau vadintas Ksena). Eridė […]

NASA erdvėlaivis “Cassini” skrisdamas pro Saturno antrąjį pagal dydį palydovą Rhea, aptiko ploną atmosferos sluoksnį, kurį sudaro 70% deguonies ir 30% anglies dioksido. Manoma, kad cheminė atmosferos sudėtis liko nepakitusi dėl apledėjusio palydovo paviršiaus. Mokslininkai iš JAV, JK ir Vokietijos analizuojami gautus duomenis iš “Cassini” sako, kad su “Hubble” teleskopu ir “Galileo” zondu yra anksčiau […]

Nauji kompiuteriniai modeliavimai atskleidžia kaip susiformavo mūsų artimiausios galaktikos kaimynės. Magelano debesys ir Andromedos galaktika gali būti suformuota masyvaus dviejų galaktikų susidūrimo įvykusio prieš milijardus metų. Paukščių tako regionas astronomams žinomas kaip “Vietinė grupė”, kurią sudaro beveik 40 galaktikų, įskaitant dvi didžiausias: Andromedos ir Paukščių tako galaktikas. Abi yra masyvios spiralinės galaktikos. Astronomai manė, kad […]

Populiarioje hipotetinėje teorijoje apie gyvybės, visatos ir visa ko atsiradimą esminiu įvykiu laikomas prieš maždaug 13,7 mlrd. metų įvykęs Didysis Sprogimas. Iki jo visa mūsų visatą sudaranti materija slypėjo viename taške, vadinamame singuliariuoju tašku. Pagal šią teoriją, visam kam pradžią davė Didysis Sprogimas – staigus singuliarojo taško plėtimasis, tebesitęsiantis iki šiol. Tačiau pasaulinio garso fizikui, […]