Astronomija

Tankiame rūgštaus rūko debesyje skendinti Venera vis dar lieka populiariausiu Rusijos tikslu planetų žvalgybos srityje. Po beveik trijų dešimtmečių Rusija planuoja naują misiją “Ryto žvaigždė” ir paragino Vakarų mokslininkus prisidėti prie naujų tyrimų. Maskvoje kosminių tyrimų institute IKI vyko tarptautinė konferencija, kuria siekiama privilioti mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, į ambicingą projektą, […]

Nagrinėjant naujus Keplerio kosminio teleskopo duomenis rasta planetų sistema, kurioje dvi planetos sukasi vienoje ir toje pačioje orbitoje. Jei šis atradimas bus patvirtintas, jis paremtų teoriją, kurioje teigiama, kad kadaise Žemė savo orbita dalinosi su Marso dydžio objektu, su kuriuo susidūrus atsirado Mėnulis. Šios dvi planetos yra dalis keturių planetų sistemos, pavadintos KOI-730. Jos aplink […]

Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol. Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje […]

Netoli Saulės sistemos aptikti keli nežinomos kilmės objektai – jie skleidžia kosminius spindulius, kurie „apšaudo“ mūsų planetą protonais, alfa dalelėmis ir sunkesnių elementų branduoliais. Apie šį mįslingą atradimą pranešė Rusijos–Italijos projekto PAMELA dalyviai straipsnyje, publikuotame žurnale „Science“. Projektas PAMELA (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light-nuclei Аstrophysics“) pradėtas vykdyti 2006 m. birželio mėn.: su […]

Sparčiai vėstantis neutroninės žvaigždės branduolys pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad tokios žvaigždės gali sukurti supertakią neutronų medžiagą. Šios medžiagos būsenos Žemės laboratorijose sukurti neįmanoma. Neutroninės žvaigždės yra sprogusių žvaigždžių liekanos. Jų branduoliai tokie tankūs, kad atomai suyra, o protonai ir elektronai susijungia, sudarydami neutronų „sriubą“. Jei sąlygos tinkamos, šie neutronai gali susiporuoti ir suformuoti supertakią, […]

Metanas Marso atmosferoje suskyla 600 kartų greičiau, nei Žemėje. Pasak specialistų, tai galima paaiškinti tik viena priežastimi: šioje planetoje vyksta nežinomas atmosferos procesas, sparčiai naikinantis metano dujas. Prancūzijos P. S. Laplace‘o instituto (IPSL) Dinaminės meteorologijos laboratorijos bei P. ir M. Curie universiteto mokslininkai Franckas Lefèvre‘as ir François Forgetas žurnale „Nature“ paskelbė metano dujų Marso atmosferoje […]

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai. Tamsiąsias šiaurinio poliaus smėlio […]

NASA mokslininkai sukėlė naujus debatus apie nežemiškų būtybių egzistavimą – jie pareiškė, kad į Žemę nukritusiuose meteorituose rado suakmenėjusių bakterijų, rašo „The Telegraph“. Marshallo kosminių skrydžių centro (Alabama, JAV) astrobiologas dr. Richardas Hooveris pareiškė, kad retos rūšies meteorito, kurių Žemėje yra tik devyni, paviršiuje jis rado nežemiškų bakterijų. Dr. R. Hooveris, kuris tyrinėja gyvybės formas, […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti […]

Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviems Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi […]

Trečiadienį astronomai pranešė, kad atrado naują tarpinių juodųjų skylių rūšį, kuri galbūt padės išaiškinti, kaip galaktikose susiformavo didžiulės masės ir tankio dariniai, į save įtraukiančios net šviesą. Jų atradimas – ESO 243-249 galaktikos pakraštyje aptikta juodoji skylė, kurios masė daugiau nei 500 kartų viršija Saulės masę – aprašytas naujausiame britų mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje. Pagal […]

Artėjančios Valentino dienos proga Visata mums įteikė žiedą, tačiau ne iš deimantų, o iš juodųjų skylių. Šioje Kosminio teleskopo moksliniame institute pagamintoje kompozicinėje nuotraukoje, sudarytoje iš Rentgeno spindulių NASA „Chandra“ kosminės Rentgeno spindulių observatorijos ir optinės (raudona, žalia, mėlyna spalvos, 3 pav.) NASA „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukų, matote dvi sąveikaujančias galaktikas, pavadintas vienu vardu Arp […]

Mokslininkai iškėlė naują hipotezę, iš kur Mėnulyje gali būti vandens (nuotrauka NASA). Džesika Sanšain (Jessica Sunshine) iš Merilendo universiteto kartu su savo kolegomis pasiūlė naują hipotezę apie tai, kaip Saulės vėjas gali įtakoti vandens Mėnulyje atsiradimą. Erdvėlaivio „Chandrayaan-1“ duomenų analizė parodė, jog porėtas Mėnulio paviršius gali įkalinti protonus, atskrendančius iš Saulės, kurie vėliau jungiasi su […]

Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai. Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios […]