Astrofizikai įrodė, kad juodosios skylės naikina žvaigždes

Astrofizikai įrodė, kad juodosios skylės naikina žvaigždes. Tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad gali egzistuoti begalė iki šiol neaptiktų vidutinės masės juodųjų skylių, iš kurių susiformavo milžiniškosios juodosios skylės didžiųjų galaktikų centruose. Kosmologai apskaičiavo, kad kai kuriais atvėjais žvaigždės orbita yra sutrikdoma, kai ji praskrieja pakankamai arti galaktikos centre esančios juodosios skylės, tačiau nepakankamai […]

Asteroido paviršiuje nufotografuotas kalnas 3 kartus didesnis už Everestą

NASA erdvėlaivis „Dawn“ (liet. „Aušra“) užfiksavo kalną, kuris yra tris kartus didesnis nei Everestas. Šis kalnas yra didžiulio asteroido „Vesta“ pietų ašigalio regione. Aukščiausia Vestos pietų ašigalio kalno viršūnė yra 22 kilometrai virš vidutinio paviršiaus lygmens. Dar viena įspūdinga struktūra yra didelis skardis nuotraukos dešinėje. Skardis atskiria kalną nuo pietų ašigalio įdubos. Mokslininkai mano, kad […]

Hablo teleskopas nufotografavo galaktikos centrą

NASA Hablo kosminio teleskopo infraraudonaisiais spinduliais padaryta nuotrauka atspindi tai, kaip vyksta galaktikos centro tyrinėjimas. Nuotraukoje aptikta nauja didelių žvaigždžių koncentracija sudėtingose jonizuotų dujų sūkuriuose, galaktikos centre. Nuotraukose matyti švytinčios vandenilio jonizuotos dujos bei daugybė žvaigždžių. Šios žvaigždės yra išsidėsčiusios dideliame regione. Anksčiau buvo manyta, kad galaktikos centre žvaigždės yra susiskirsčiusios tik į tris grupes, […]

Kometoje atrasta skysto vandens

Naujausi įrodymai pagrindžia teoriją, kad didžiąją dalį Žemės vandens atnešė kometos. Teigiama, kad tai galėjo nutikti praėjus aštuoniems milijonams metų po Žemės susikūrimo. Astronomai atrado naują kosninį šaltinį, kuriame yra tokios pat rūšies vandens, iš kurio Žemėje susiformavo vandenynai. Šis atradimas gali paaiškinti tai, kaip Žemės paviršius pasidengė vandeniu. Naujausi matavimai Heršelio Kosmoso Observatorijoje parodė, […]

Europos kosminėje misijoje bus tyrinėjama tamsioji energija

Juodoji energija, kuri manoma yra pagrindinė visatos plėtimosi kaltininkė, bus ištirta šį dešimtmetį startuosiančios didelės kosminės misijos metu, teigia Europos Kosmoso Agentūra. Euklido kosminis teleskopas bus paleistas 2019 metais. Jo pagrindinis tikslas bus nustatyti visatos konfiguraciją 10 milijardų šviesmečių skersmeniu. Jis sieks suvokti visatos plėtimosi istoriją ir juodosios energijos poveikį galaktikos struktūroms. 1998 metais buvo […]

Galaktika pučianti burbulus

Hablo teleskopu darytos galaktikų nuotraukos paprastai parodydavo, kad galaktikos yra taisyklingos spiralės formos ar negriežtų kraštų elipsės. Tačiau šių formų dažniausiai būna tik didelės galaktikos. Mažesnės galaktikos, tokios kaip nykštukinė netaisyklingoji galaktika Holmbergas II keičia savo formą, todėl ją sunku nustatyti. Tokią neapibrėžtą galaktikos formą išryškina ir apie ją esantys dujų burbuliukai, aptikti Hablo kosminio […]

Ar tiesiogiai nufotografuota egzoplaneta egzistuoja?

Manyta, kad Fomalhautas b yra pirmoji tiesiogiai nufotografuota egzoplaneta, tačiau dabar tuo pradėta abejoti, nes planeta skrieja ne ta orbita, kokia tikėtasi. Iš pradžių manyta, kad ši planeta sukasi apie žvaigždę Fomalhautą, esančią galaktikos centre, tačiau pastebėta žymių trajektorijos nuokrypių. Dėl šios priežasties atrastoji planeta negali būti egzoplaneta. Planeta buvo atrasta analizuojant dulkių debesį apie […]

Atrastos seniausios supernovos

Supernovos – sprogstančios žvaigždės – atveria langą į Žemės cheminių elementų ir visatos istoriją. Visi elementai, sunkesni už deguonį, susikūrė branduolinių reakcijų metu, kurios vyko supernovų sprogimo metu. Seniausias supernovas, kurios yra taip toli, kad sprogimo šviesa mus pasiekė tik dabar, yra sunku aptikti. Tel Avivo Universiteto tyrėjai aptiko rekordinį kiekį supernovų „Subaru Deep Field“ […]

Didžiausia pasaulyje observatorija oficialiai atvėrė duris

Sudėtingiausia antžeminė astronomijos observatorija Atakamoje oficialiai atidaryta astronomams. Pirmoji observatorijos teleskopo padaryta nuotrauka atskleidžia nematomas visatos vietas, kurių negali užfiksuoti jokie kiti regimųjų ir infraraudonųjų spindulių teleskopai. Tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio atvyko į šią observatoriją su tikslu ištyrinėti tamsiausias, šalčiausias, tolimiausias ir paslaptingiausias visatos vietas su šiuo nauju astronominiu įrankiu. Kolkas naujoji observatorija turi […]

Marso atmosferoje aptikta vandens

Nauji SPICAM spektrometro duomenys pirmą kartą parodė, kad Marso planetos atmosferoje yra pilna prisotintų vandens garų. Šis netikėtas atradimas leis geriau suprasti marso vandens ciklą ir atmosferos evoliucijos istoriją. Nors į Marsą buvo siųsta begalė kosminių erdvėlaivių, atmosfera buvo ištirta labai menkai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas planetos paviršiui tirti. Stebinantys rezultatai buvo gauti išanalizavus SPICAM […]

Kosminiai teleskopai atskleidė juodosios skylės paslaptis

Hablo kosminis teleskopas ir begalė kitų tyrimams naudojamų kosminių aparatų aptiko netikėtus dalykus super didelės juodosios skylės prieeigose. Stebėjimai atskleidžia, kad gravitacijos pabaisa spjaudosi milžiniškais dujų pliūpsniais, o įkaitusių dujų karūna sklando virš medžiagos, krintančios į juodąją bedugnę. Tyrinėjama juodoji skylė yra Markarijaus 509 (Mrk 509) galaktikos centre, beveik 500 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės. […]

Mokslininkai atrado medžiagą iš kurios susiformavo visata

Australijos Nacionalinio Universiteto astronomai atrado medžiagos pėdsakus, kuri sudaro visatos pagrindą. Tyrėjai įrodė, kad egzistuoja begalė medžiagos plaušelių, kurie jungia Paukščių tako galaktiką ir kitas netoliese esančias galaktikas, kurios analogiškai yra susijungusios su kitomis, tolimesnėmis galaktikomis visatoje. Išanalizavę senasias žvaigždžių grupes, vadinamas sferinėmis grupėmis, tyrėjai nustatė, kad šios grupės aplink Paukščių taką sudaro siaurą plokštumą […]

Metalingosios žvaigždės formuoja žemės tipo planetas

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad daugiausia kietųjų planetų susiformuoja aplink metalais prisotintas žvaigždes. Taip pat tokio tipo planetų daugiau atrandama aplink nedidelės masės žvaigždes. Tai gali būti svarbus žingsnis, ieškant gyvybės formų už Žemės ribų. Astronominiu požiūriu, visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra vadinami metalais. Šie metalai susiformavo pirmykščių žvaigždžių sprogimo kaip supernova metu. Mokslininkai […]

Atvertas kelias didžiųjų žvaigždžių tyrinėjimui

Didelės masės žvaigždės yra svarbios dėl to, kad jos per savo gyvavymo periodą į visatą išmeta didžiąją dalį į ją patenkančios energijos. Dėja šios žvaigždės yra labai menkai ištirtos, nes jos yra palyginti toli ir dažniausiai apsuptos dujų ir dulkių debesimis. Žvaigždžių grupė NGC 281 yra išimtis. Ji yra maždaug 9200 šviesmečių atstumu nuo žemės […]

Naujausi stebėjimai patvirtina bendrąją reliatyvumo teoriją

Visi astronominiai stebėjimai yra paremti iš žvaigždžių ir galaktikų atkeliaujančia šviesa. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad tokia šviesa yra paveikiama gravitacijos, tačiau iki šiol ši teorija negalėjo būti patikrinta už Saulės sistemos ribų. Tyrėjai pagaliau sugebėjo išmatuoti, kaip šviesa yra paveikiama galaktikų telkinio gravitacijos. Šis atradimas patvirtina teorinius spėjimus. Tolimosios visatos stebėjimai paremti raudonuoju spektro […]