Astronomija

Astronomai abejoja dviejų savo kolegų išsakyta prielaida, kad Saulės sistemoje pakraštyje gali egzistuoti milžiniška dujinė planeta, 4 kartus didesnė už Jupiterį. Luizianos universiteto (JAV) astrofizikai Johnas Matese ir Danielis Whitmire’as neseniai pareiškė, jog įrodymų, patvirtinančių Tyche vadinamos dar neatrastos planetos, tariamai esančios mažiau nei ketvirtadalio šviesmečio atstumu nuo Saulės, buvimą galima rasti NASA WISE (Wide–field […]

NASA „Kepler“ misijos pagalba atrasta labai įdomi planetų sistema, susidedanti iš šešių narių ir besisukanti aplink labai į Saulę panašią žvaigždę (žr. paveiksle, NASA, Tim Pyle). Penkios iš jų sukasi labai arti žvaigždės. Kalifornijos universiteto mokslininkai išanalizavo sistemos orbitinę dinamiką, nustatė planetų dydžius ir mases, iš ko jos susideda. Visa ši informacija gauta matuojant žvaigždės […]

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas. Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams […]

Rusijos mokslininkų atlikti naujausi asteroido 99942 „Apofis“ orbitos skaičiavimai patvirtino, kad tikimybė, jog jis trenksis į Žemę, iš tiesų egzistuoja. Laimė, ji nėra didelė: vos 1: 250 000. „Apofis“ 2029 metų balandžio 13 dieną priartės prie Žemės 37 000 – 38 000 kilometrų atstumu. Galimas jo susidūrimas su Žeme gali įvykti 2036 metų balandžio 13-ąją“, […]

Dėl suaktyvėjusios Saulės žmonija šiuo metu yra labiausiai pažeidžiama nei bet kada istorijoje, todėl pasaulis turėtų ruoštis artėjančiai kosminei „superaudrai”, perspėja JAV mokslininkai. Praėjusią savaitę Saulėje įvykusi stipriausia per pastaruosius 5 metus magnetinė audra sutapo su Vašingtone (JAV) vykusia metine Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) konferencija, kurioje dalyvavę mokslininkai perspėjo apie prasidėjusią didžiausio 11 metų […]

Stenfordo universiteto (JAV) fizikai pranešė nustatę paralelinių visatų skaičių. Sutinkamai su Multivisatos teorija, po Didžiojo sprogimo susidarė labai didelis kiekis lygiagrečiai egzistuojančių įvairių visatų. Nagrinėdami tokią prielaidą, Stenfordo universiteto fizikai pabandė apskaičiuoti galimą tokių kosminių objektų kiekį. Jų skaičiavimai rėmėsi infliacijos – staigaus kosminės erdvės išsiplėtimo po Didžiojo sprogimo – proceso analize. Mokslininkams pavyko nustatyti, […]

Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje. […]

Tankiame rūgštaus rūko debesyje skendinti Venera vis dar lieka populiariausiu Rusijos tikslu planetų žvalgybos srityje. Po beveik trijų dešimtmečių Rusija planuoja naują misiją “Ryto žvaigždė” ir paragino Vakarų mokslininkus prisidėti prie naujų tyrimų. Maskvoje kosminių tyrimų institute IKI vyko tarptautinė konferencija, kuria siekiama privilioti mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, į ambicingą projektą, […]

Nagrinėjant naujus Keplerio kosminio teleskopo duomenis rasta planetų sistema, kurioje dvi planetos sukasi vienoje ir toje pačioje orbitoje. Jei šis atradimas bus patvirtintas, jis paremtų teoriją, kurioje teigiama, kad kadaise Žemė savo orbita dalinosi su Marso dydžio objektu, su kuriuo susidūrus atsirado Mėnulis. Šios dvi planetos yra dalis keturių planetų sistemos, pavadintos KOI-730. Jos aplink […]

Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol. Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje […]

Netoli Saulės sistemos aptikti keli nežinomos kilmės objektai – jie skleidžia kosminius spindulius, kurie „apšaudo“ mūsų planetą protonais, alfa dalelėmis ir sunkesnių elementų branduoliais. Apie šį mįslingą atradimą pranešė Rusijos–Italijos projekto PAMELA dalyviai straipsnyje, publikuotame žurnale „Science“. Projektas PAMELA (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light-nuclei Аstrophysics“) pradėtas vykdyti 2006 m. birželio mėn.: su […]

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus […]

Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova. Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas […]

Japonų raketa su daugiau kaip 5 t krovinių Tarptautinei kosmoso stočiai (TKS) šeštadienį sėkmingai pakilo, pranešė Japonijos kosmoso agentūra. Raketa H-IIB, kuri, be kitų krovinių, gabena maisto, vandens ir eksperimentams reikalingų prietaisų, iš Tanegašimos kosmoso centro Pietų Japonijoje pakilo suplanuotu laiku, 14 val. 37 minutės (7 val. 37 min. Lietuvos laiku). Maždaug po 15 minučių […]

Mokslininkams pavyko sukurti molekulinį “jungiklį”, kuriuo galima paralyžiuoti gyvūnus juos paprasčiausiai apšvitinus ultravioletine šviesa. Kol kas eksperimentai atlikti tik su mikroskopiniais nematodais – šie išlikdavo sustingę net nutraukus švitinimą, o normalią būseną atgaudavo juos apšvietus paprasta šviesa. Mokslininkai permatomus kirminus primaitino šviesai jautria medžiaga, kurią atradimo autoriai pavadino “fotojungikliu”. Cheminis medžiagos pavadinimas yra ditieniletenas (angl. […]