Astronomija

Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol. Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje […]

Netoli Saulės sistemos aptikti keli nežinomos kilmės objektai – jie skleidžia kosminius spindulius, kurie „apšaudo“ mūsų planetą protonais, alfa dalelėmis ir sunkesnių elementų branduoliais. Apie šį mįslingą atradimą pranešė Rusijos–Italijos projekto PAMELA dalyviai straipsnyje, publikuotame žurnale „Science“. Projektas PAMELA (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light-nuclei Аstrophysics“) pradėtas vykdyti 2006 m. birželio mėn.: su […]

Sparčiai vėstantis neutroninės žvaigždės branduolys pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad tokios žvaigždės gali sukurti supertakią neutronų medžiagą. Šios medžiagos būsenos Žemės laboratorijose sukurti neįmanoma. Neutroninės žvaigždės yra sprogusių žvaigždžių liekanos. Jų branduoliai tokie tankūs, kad atomai suyra, o protonai ir elektronai susijungia, sudarydami neutronų „sriubą“. Jei sąlygos tinkamos, šie neutronai gali susiporuoti ir suformuoti supertakią, […]

Metanas Marso atmosferoje suskyla 600 kartų greičiau, nei Žemėje. Pasak specialistų, tai galima paaiškinti tik viena priežastimi: šioje planetoje vyksta nežinomas atmosferos procesas, sparčiai naikinantis metano dujas. Prancūzijos P. S. Laplace‘o instituto (IPSL) Dinaminės meteorologijos laboratorijos bei P. ir M. Curie universiteto mokslininkai Franckas Lefèvre‘as ir François Forgetas žurnale „Nature“ paskelbė metano dujų Marso atmosferoje […]

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai. Tamsiąsias šiaurinio poliaus smėlio […]

NASA mokslininkai sukėlė naujus debatus apie nežemiškų būtybių egzistavimą – jie pareiškė, kad į Žemę nukritusiuose meteorituose rado suakmenėjusių bakterijų, rašo „The Telegraph“. Marshallo kosminių skrydžių centro (Alabama, JAV) astrobiologas dr. Richardas Hooveris pareiškė, kad retos rūšies meteorito, kurių Žemėje yra tik devyni, paviršiuje jis rado nežemiškų bakterijų. Dr. R. Hooveris, kuris tyrinėja gyvybės formas, […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti […]

Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviems Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi […]

Trečiadienį astronomai pranešė, kad atrado naują tarpinių juodųjų skylių rūšį, kuri galbūt padės išaiškinti, kaip galaktikose susiformavo didžiulės masės ir tankio dariniai, į save įtraukiančios net šviesą. Jų atradimas – ESO 243-249 galaktikos pakraštyje aptikta juodoji skylė, kurios masė daugiau nei 500 kartų viršija Saulės masę – aprašytas naujausiame britų mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje. Pagal […]

Artėjančios Valentino dienos proga Visata mums įteikė žiedą, tačiau ne iš deimantų, o iš juodųjų skylių. Šioje Kosminio teleskopo moksliniame institute pagamintoje kompozicinėje nuotraukoje, sudarytoje iš Rentgeno spindulių NASA „Chandra“ kosminės Rentgeno spindulių observatorijos ir optinės (raudona, žalia, mėlyna spalvos, 3 pav.) NASA „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukų, matote dvi sąveikaujančias galaktikas, pavadintas vienu vardu Arp […]

2007 m. spalį visą pasaulį nustebinusį netikėtą Holmso kometos nušvitimą lėmė jos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Jis įmanomas ir vėl, kometai grįžus 2014 metais, teigia Lenkijos mokslininkai. Prieš daugiau kaip tris metus 1892 m. atrastos Holmso kometos spindesys buvo išaugęs apie 500 tūkst. kartų, o šviesulio skersmuo trumpam pranoko net Saulę, šitaip sukeldamas […]

NASA infraraudonojo spektro teleskopu WISE astronomams pavyko užfiksuoti, kaip į kosmoso gelmes keliauja nuo buvusios kompanionės draugijos atsiskyrusi, tiksliau, atskirta masyvi žvaigždė, pavadinimu Gyvatnešio Zeta. Maždaug 20 sykių už mūsiškę Saulę masyvesnė žvaigždė iriasi tarpžvaigždinių dulkių debesimi ir sukuria įspūdingą, geltonai švytinčių dujų arkos pavidalo šydą. Infraraudonojo spektro nuotrauka buvo transponuota į regimojo spektro spalvas, […]

Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje Visatos kūdikystėje. Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 mlrd. metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė Visata, praėjus 480 mln. metų. Blausus objektas, pavadinimu UDFj-39546284 yra […]

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas “tamsiąsias” galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje. Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir […]