Astronomija

Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje. […]

Tankiame rūgštaus rūko debesyje skendinti Venera vis dar lieka populiariausiu Rusijos tikslu planetų žvalgybos srityje. Po beveik trijų dešimtmečių Rusija planuoja naują misiją “Ryto žvaigždė” ir paragino Vakarų mokslininkus prisidėti prie naujų tyrimų. Maskvoje kosminių tyrimų institute IKI vyko tarptautinė konferencija, kuria siekiama privilioti mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, į ambicingą projektą, […]

Nagrinėjant naujus Keplerio kosminio teleskopo duomenis rasta planetų sistema, kurioje dvi planetos sukasi vienoje ir toje pačioje orbitoje. Jei šis atradimas bus patvirtintas, jis paremtų teoriją, kurioje teigiama, kad kadaise Žemė savo orbita dalinosi su Marso dydžio objektu, su kuriuo susidūrus atsirado Mėnulis. Šios dvi planetos yra dalis keturių planetų sistemos, pavadintos KOI-730. Jos aplink […]

Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol. Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje […]

Netoli Saulės sistemos aptikti keli nežinomos kilmės objektai – jie skleidžia kosminius spindulius, kurie „apšaudo“ mūsų planetą protonais, alfa dalelėmis ir sunkesnių elementų branduoliais. Apie šį mįslingą atradimą pranešė Rusijos–Italijos projekto PAMELA dalyviai straipsnyje, publikuotame žurnale „Science“. Projektas PAMELA (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light-nuclei Аstrophysics“) pradėtas vykdyti 2006 m. birželio mėn.: su […]

Sparčiai vėstantis neutroninės žvaigždės branduolys pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad tokios žvaigždės gali sukurti supertakią neutronų medžiagą. Šios medžiagos būsenos Žemės laboratorijose sukurti neįmanoma. Neutroninės žvaigždės yra sprogusių žvaigždžių liekanos. Jų branduoliai tokie tankūs, kad atomai suyra, o protonai ir elektronai susijungia, sudarydami neutronų „sriubą“. Jei sąlygos tinkamos, šie neutronai gali susiporuoti ir suformuoti supertakią, […]

Metanas Marso atmosferoje suskyla 600 kartų greičiau, nei Žemėje. Pasak specialistų, tai galima paaiškinti tik viena priežastimi: šioje planetoje vyksta nežinomas atmosferos procesas, sparčiai naikinantis metano dujas. Prancūzijos P. S. Laplace‘o instituto (IPSL) Dinaminės meteorologijos laboratorijos bei P. ir M. Curie universiteto mokslininkai Franckas Lefèvre‘as ir François Forgetas žurnale „Nature“ paskelbė metano dujų Marso atmosferoje […]

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai. Tamsiąsias šiaurinio poliaus smėlio […]

NASA mokslininkai sukėlė naujus debatus apie nežemiškų būtybių egzistavimą – jie pareiškė, kad į Žemę nukritusiuose meteorituose rado suakmenėjusių bakterijų, rašo „The Telegraph“. Marshallo kosminių skrydžių centro (Alabama, JAV) astrobiologas dr. Richardas Hooveris pareiškė, kad retos rūšies meteorito, kurių Žemėje yra tik devyni, paviršiuje jis rado nežemiškų bakterijų. Dr. R. Hooveris, kuris tyrinėja gyvybės formas, […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti […]

Mokslininkams pavyko sukurti molekulinį “jungiklį”, kuriuo galima paralyžiuoti gyvūnus juos paprasčiausiai apšvitinus ultravioletine šviesa. Kol kas eksperimentai atlikti tik su mikroskopiniais nematodais – šie išlikdavo sustingę net nutraukus švitinimą, o normalią būseną atgaudavo juos apšvietus paprasta šviesa. Mokslininkai permatomus kirminus primaitino šviesai jautria medžiaga, kurią atradimo autoriai pavadino “fotojungikliu”. Cheminis medžiagos pavadinimas yra ditieniletenas (angl. […]

Nors 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo (dangaus kūnas nuo tol oficialiai laikomas nykštukine planeta), diskusijos šiuo klausimu vyksta iki šiol. Tačiau kai kurie astronomai nelinkę sutikti su 2006 m. atlikta Saulės sistemos reorganizacija. Naujoji klasifikacija paprasčiausiai dar nėra išbaigta, teigia jie. Šios pozicijos besilaiką astronomų įsitikinimu, standartiniai planetų […]

2007 m. spalį visą pasaulį nustebinusį netikėtą Holmso kometos nušvitimą lėmė jos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Jis įmanomas ir vėl, kometai grįžus 2014 metais, teigia Lenkijos mokslininkai. Prieš daugiau kaip tris metus 1892 m. atrastos Holmso kometos spindesys buvo išaugęs apie 500 tūkst. kartų, o šviesulio skersmuo trumpam pranoko net Saulę, šitaip sukeldamas […]

NASA infraraudonojo spektro teleskopu WISE astronomams pavyko užfiksuoti, kaip į kosmoso gelmes keliauja nuo buvusios kompanionės draugijos atsiskyrusi, tiksliau, atskirta masyvi žvaigždė, pavadinimu Gyvatnešio Zeta. Maždaug 20 sykių už mūsiškę Saulę masyvesnė žvaigždė iriasi tarpžvaigždinių dulkių debesimi ir sukuria įspūdingą, geltonai švytinčių dujų arkos pavidalo šydą. Infraraudonojo spektro nuotrauka buvo transponuota į regimojo spektro spalvas, […]