Smegenyse dopamino hormonas dalyvauja daugelyje procesų, kurie kontroliuoja kaip mes elgiamės.
Jei veiksmų rezultatų cheminė medžiaga išleista, mes esame labiau linkę pakartoti veiksmą. Šis veiksmas taikomas valgymui, lytiniams santykiams ar varžybų laimėjimui. Tačiau tai galioja ir vartojant narkotikus. Mokslininkai tiki, kad psichinės ligos (tokios kaip šizofrenija) gali būti susijusios su dopamino balansu.
Mokymosi Signalas
Jei veiksmas turi didesnį atoveiksmį nei tikėtasi, smegenys laikinai išleis daugiau dopamino. Jei atvirkščiai – smegenys trumpam nustos išleidinėti dopaminą. Šis mechanizmas yra atsakingas už mūsų polinkį kartoti veiksmus, kurie duoda aukštesnius dopamino lygius, ir išvengti tų kurie mažina dopamino kiekį.
“Štai kodėl daugelis dopaminą mato kaip mokymosi signalą,” – pasak Jakob Kisbye Dreyer iš Dreyer neurologijos ir farmakologijos departamento (Kopenhagos universitetas).
“Kiti teigė, kad dopamino sistemai neįmanoma reaguoti pakankamai greitai ir būti mokymosi proceso dalimi. Išmokti kažką užima kelias sekundes, tačiau ląstelės išskiria dopamino hormoną, kuris veikai lėtai. Jei pažvelgsime į švyturio mirksnio dažnumą, iškart pastebėsime, kad šviesa buvo išjungta. Argumentai prieš dopaminą kaip pagalba mokslui buvo sutelkti į lėtai veikiančius, kai jaučiame kažką blogo, ir kai jis yra per lėtas smegenims sujungti signalus. Mūsų modelis rodo, kad kolektyvinis signalas iš daugelio ląstelių duoda pakankamai greitą reakciją paveikdamas mokymąsi.”
Matematinis požiūris į smegenis
Vienas iš didžiausių iššūkių su kuriais susiduria neurologai yra ta, kad sunku studijuoti gyvų organizmų aktyvias smegenis.
“Teoriškai neurologija gali lengvai tapti labai komplikuota,” – sako Dreyer. “Jei mes bandytume sugalvoti sudėtingus paaiškinimus, kaip dirba smegenys, mes gautume modelius, kuriuos būtų sunku išanalizuoti, patikrinti.”
Dopamino modelio prognozės, sukurtos bendromis fizikų, matematikų, neurobiologų pastangomis, yra palaikomos pastebėjimais padarytais su gyvūnų modeliais.
“Skirtingos mokslo šakos turi stebėtinai skirtingus mąstymo būdus,” – sako Dreyer. “Kai tik mes įsitikinsime, kad mūsų modelis teisingas, mes pradėsime jį taikyti su dopaminu susijusioms ligoms gydyti, tokioms kaip narkotimų priklausomybė, šizofrenija.”
(No Ratings Yet)
Loading...