Mokslininkams pavyko izoliuoti antimedžiagos dalelę

Sėkmingai izoliavusi antivandenilio atomus net 1000 sekundžių, tarptautinė tyrėjų komanda, pasivadinusi ALPHA sąjunga, žengė didelį žingsnį pirmyn spręsdama vieną didžiausių moderniosios fizikos galvosūkių: kodėl didžioji visatos dalis yra sudaryta iš medžiagos, kai medžiaga ir antimedžiaga yra simetriškos. Jos turi vienodą masę, sukimosi greitį ir kitas ypatybes. Antimedžiaga pranyksta sąlyčio su medžiaga metu, todėl pastarasis atradimas […]

Pati stipriausia medžiaga grafenas, gali būti dar labiau sustiprinta

Grafenas yra stipriausia žinoma medžiaga, maždaug 200 kartų stipresnė už plieną, tačiau mokslininkai nustatė, kad sulanksčius grafeno nanokaspinėlius galima gauti daug didesnį medžiagos atsparumą spaudimui. Naujoji medžiaga pavadinta grafoldu. Šio tyrimo rezultatai atveria naują grafenu paremtų nanomedžiagų savybių gerinimo kelią. Tyrimo metu grafenui ir grafoldui palyginti buvo naudotos molekulinės dinamikos simuliacijos: tempimo ir gniuždymo. Abiejais […]

Australijoje atrasta nauja delfinų rūšis

Australijos tyrinėtojai prie Melburno atrado kitokios rūšies, nei buvo žinoma iki šiol, delfinų kolonijas. Iš pradžių manyta, kad apie 150 delfinų, išdykaujančių Port Filipo įlankoje ir Gipslando ežeruose, yra vienos iš dviejų gerai žinomų afalinų rūšies delfinų, bet Monašo Universiteto mokslų daktarė Kate Charlton-Robb nustatė, kad skiriasi jų kaukolės struktūra, DNR ir fizikiniai rodikliai, kurie […]

Rečiausi žemėje aptinkami cheminiai elementai

Britų Geologinių Tyrimų komanda paskelbė 52-iejų elementų sąrašą, kurių ištekliai gali išnykti. Andrew Bloodworth‘as iš BGT, teigia, kad tai yra mažai tikėtina, tačiau rizika yra, ir ją sukelia žmogus. Kaip rizikos faktoriai yra minimi vėlavimas tarp resursų radimo ir jų sunaudojimo, avarijos, geopolitika ir išteklių nacionalizavimas. Atitinkamos valstybės yra vienintelės tam tikrų elementų tiekėjos. Kinijoje […]

Mokslininkai priėjo paskutinę Higso bozono paieškos fazę

Paskutinė trūkstama molekulinės fizikos esminio modelio dalis greitai nebeturės kur pasislėpti. Ši dalis – elementarioji dalelė, vadinama Higso bozonu, kuri, manoma, suteikia medžiagai visą jos masę – iki šiol dar neatrasta, bet fizikai, dirbantys su didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu netoli Ženevos, ir grupė mokslininkų iš Kalifornijos Universiteto, atmetė didžiąją dalį masių diapazono, palikdami tik […]

Gravitacinės bangos aptinkamos naujos kartos lazeriu

Kvantinis reiškinys leidžia ieškikliams, jaučiantiems erdvėlaikio svyravymus, atlikti matavimus su 50% didesniu tikslumu. Gamtos dėsnių ribų matavimas – tai yra iššūkis, kuri tyrėjai priėmė dar kartą, ieškodami gravitacinių bangų. Jų naudojami interferometrai yra tokie pat jautrūs, kaip ir tam tikri kvantiniai šviesos reiškiniai. „Šūvio garsas“ apriboja matavimų tikslumą. Siekdami pašalinti trukdžio efektą, mokslininkai iš Makso […]

Kaip jonai bombarduoja medžiagos paviršių?

Smarkiai jonizuotos dalelės gali pridaryti tiek pat žalos kiek ir meteoritai, negailestingai smogiantys Žemei. Žinoma, kalbama apie jonų poveikį nanopasaulio ribose. Visai kaip geologai, gebantys nustatyti meteorito dydį ir skriejimo greitį iš jo paliktų žymių, fizikai gali nemažai sužinoti apie jono energiją iš jo plonosiose plėvelėse paliktų pėdsakų. Atlikdami tyrimus, kurie vėliau buvo patentuoti, Nacionalinio […]

Kodėl bakterijos taip greitai įgyja atsparumą antibiotikams

Mokslininkai buvo nustebinti to, kaip greitai bakterijos įgijo atsparumą antibiotiniams vaistams, kurie buvo išrasti mažiau nei prieš šimtmetį. Dabar Makmasterio Universiteto mokslininkai atrado, kad šis atsparumas jau egzistavo apie 30000 metų. Šiandien paskelbti tyrimo rezultatai parodo, kad atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kuris buvo dar prieš antibiotikų naudojimą modernioje medicinoje. Vyriausieji šio tyrimo tyrėjai yra […]

Graužikas žudančiais plaukais

Pasinaudodama augalais, kurių syvais gentyse užnuodijamos strėlės, Afrikos karčiuotoji žiurkė gali numarinti daug kartų už save didesnius plėšrūnus. „Tai pirmas mums žinomas žinduolis, kuris skolinasi mirtinų nuodų iš augalo, išsitepa jais ir nenugaišta, – sako Oksfordo universiteto mokslininkas Jonathanas Kingdonas. – Tai nepaprasta evoliucijos metu atsiradusi savybė.” Karčiuotoji žiurkė Lophiomys imhausi yra naktinis ilgakailis Rytų […]

Proveržis medicinoje: Mokslininkams pavyko atskirti pavienę kraujo ląstelę

Pirmą kartą nuo to, kai prieš 50 metų kamieninės ląstelės buvo atrastos Toronto Universiteto tyrėjų, mokslininkai, atskyrę pavienę žmogaus kraujo kamieninę ląstelę nustatė, kad pavienė kamieninė ląstelė gali atkurti visą kraujo sistemą. Šis proveržis atveria duris panaudoti šių gyvybę atstatančių lastelių galią daug efektyviau gydyti vėžiniams susirgimams ir kitoms sekinančioms ligoms. „Šis atradimas reiškia, kad […]

NASA mokslininkai aptiko nežemiškos kilmės fosilijų

NASA paskelbė „astrobiologines išvadas“, kurių pagrindu galima teigti, kad ateiviai egzistuoja, net gi ir Žemėje. Šis pareiškimas sukėlė nepaprastą susijaudinimą interneto portaluose, praneša telegraph.co.uk. Šis atradimas gali padėti įrodyti teoriją apie „šešėlines“ būtybes, egzistuojančias kartu su mumis ir netgi priešiškose joms aplinkose, kurios anksčiau buvo laikomos negyvenamomis. „Kitokios gyvybės formos“ gali išgyventi joms priešiškose planetose […]

Milijonus kartų efektyvesnė branduolinė sintezė elektros gamybai

Šiuolaikinės komercinės atominės jėgainės elektros energiją gamina pasitelkusios atomo branduolio skilimą, šio proceso metu atomo branduolys skyla į mažesnius branduolius. Tačiau mokslininkai tyrinėja ir atvirkščią reakciją vadinama branduoline sinteze, šios reakcijos metu 2 mažesni branduoliai susijungia į vieną didesnį branduolį. Palyginus su skilimu, sintezės metu atsiranda daug mažiau radioaktyviųjų atliekų, o pagaminamos energijos kiekis išlieka […]

Deimanto pusbrolis T-anglis

Kinijos mokslininkai, įkvėpti Egipto piramidžių, pamėgino superkompiuteriu apskaičiuoti, ar būtų įmanoma pakeisti anglies atomų deimante išsidėstymą taip, kad kubo formos gardelėje vieną anglies atomą pakeistų keturi, išsidėstę piramidės forma. Pasirodė, kad tokia struktūra įmanoma, o ši medžiaga, mokslininkų pavadinta T-anglimi, būtų 43 procentais lengvesnė nei deimantas ir maždaug 63 procentais minkštesnė. Vieno iš tyrėjų teigimu, […]

Mokslininkai sukūrė bioninę akį

Šiandien inovacijų, pramonės, mokslo ir tyrimų ministras bei senatorius Kim Carr pranešė, jog Australijos vyriausybė planuoja 50 milijonų dolerių skirti bioninio regėjimo tyrimams. Tikimasi, kad bus pakartota bioninės ausies sėkmė: nuo 2005 metų maždaug 150 tūkstančių žmonių visame pasaulyje džiaugiasi galimybe girdėti – jiems buvo implantuotas sraigės implantas. Šis metodas pradėtas taikyti Melburno universitete. „Australijoje […]

Oficialiai pripažintas 112-as Mendelejevo lentelės elementas

Tarptautinė teorinės ir praktinės chemijos sąjunga IUPAC oficialiai pripažino 112-ą Mendelejevo lentelės elementą, pirmą kartą atrastą dar 1996 metais Vokietijoje esančiame sunkiųjų jonų tyrimų centre. Mokslininkams, vadovaujamiems Sigurd Hofmann, dabar reikia sugalvoti vardą, nes iki šiol jis buvo vadinamas „darbiniu“ pavadinimu Ununbium (pavadinimas kilo iš lotyniškų skaitmenų vienas-vienas-du pavadinimų). Naujasis elementas yra 277 kartus sunkesnis […]