Naujausi tyrimai atskleidžia, kad daugiausia kietųjų planetų susiformuoja aplink metalais prisotintas žvaigždes. Taip pat tokio tipo planetų daugiau atrandama aplink nedidelės masės žvaigždes. Tai gali būti svarbus žingsnis, ieškant gyvybės formų už Žemės ribų.
Astronominiu požiūriu, visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra vadinami metalais. Šie metalai susiformavo pirmykščių žvaigždžių sprogimo kaip supernova metu.
Mokslininkai teigia, kad tai nebuvo siurprizas: kietosios planetos susiformavo iš tos pačios medžiagos, kaip ir žvaigždės.
Metalingosios žvaigždės susiformuoja gravitaciškai susispaudus dujoms ir kosminėms dulkėms, o iš likusios medžiagos, kuri vis dar sukasi apie naujai susiformavusią žvaigždę, atsiranda planetos.
Iki šiol buvo nustatyta, kad tik dujinės planetos kuriasi aplink metalingasias žvaigždes. Kietųjų planetų galaktikoje buvo atrasta tik kelios.
Vasario mėnesį Keplerio misijos metu buvo atrasta 68 žemės dydžio kietosios planetos ir 288 labai didelės kietosios planetos.
Tyrimo metu buvo išanalizuotos ne tik metalingosios žvaigždės. Buvo nustatyta, kad žemės dydžio planetos dažniausiai susikuria aplink mažos masės žvaigždes. Taip yra dėl to, kad milžiniškosios žvaigždės sutraukia visą medžiagą į save, ko pasekoje nebelieka medžiagos planetoms formuotis.
Mokslininkai teigia, kad nuo šiol ieškodami egzoplanetų jie pirmiausia dtebės metalais prisotintas žvaigždes.
(No Ratings Yet)
Loading...