Anglies dioksidas gali būti perdirbamas

Anglies dioksidas yra pašalinis energijos gamybos metu išsiskiriantis produktas. Tačiau kodėl į šį junginį žiūrima kaip į teršalus? Šios dujos gali būti panaudojamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis bei kaip aplinkai draugiškas cheminis reagentas. Tai ne tik sumažintų anglies dioksido kiekį atmosferoje, bet ir leistų mums išsivaduoti nuo priklausomybės iškastiniam kurui. Anglies dioksidas gali būti panaudojamas […]

Nanolygmenyje vykstanti medžiagų deformacija

Konstansos Universiteto fizikai vizualizavo nanoskalėje vykstančius pokyčius, kuriuos medžiaga patiria deformacijos metu. Metaliniai lydiniai gali būti tempiami bei gniuždomi ir likti deformuoti po to, kai pašalinami visi įtempimai. Tik tamprūs lydiniai gali grįžti į pradinę formą po to, kai jie buvo įkaitinti daugiau, nei nustatyta riba. Pirmą kartą tyrėjai nustatė temperatūros ribą, kurią viršijus lydinio […]

Kai kurios medžiagos kaitinamos traukiasi

Dauguma medžiagų kaitinamos plečiasi, tačiau kelios – traukiasi. Tyrėjai išsiaiškino, kaip viena iš šių medžiagų – skandžio trifluoridas – atlieka šį procesą. Teigiama, kad tyrimas leis geriau perprasti tokio tipo medžiagas. Medžiagos, nesiplečiančios karštyje, gali būti pritaikomos daugelyje sričių, pavyzdžiui, labai tikslių laikrodžių kūrime. Tokios medžiagos leidžia įrenginiams veikti stabiliai net ir veikiant labai dideliam […]

Mokslininkai bandys patikrinti Einšteino releatyvumo teoriją

Tyrėjų komanda dirbs su greičiausiu Europos superkompiuteriu siekdami paneigti Einšteino reliatyvumo teoriją ir bandydami išsiaiškinti, kas nutiktų, jei dvi juodosios skylės susidurtų. Tyrėjai ateinančiais metais naudos daugiau nei 1900 kompiuterio procesorių tikrindami Einšteino reliatyvumo teoriją. Pagrindinis jų tikslas – sėkmingai atlikti dviejų juodųjų skylių susidūrimo stebėjimus pagal jų skleidžiamas gravitacines bangas. Gravitacinių bangų egzistavimą numatė […]

Kaip arkties mikrobai reaguoja į klimato atšilimą

Įšalę sausumos plotai, esantys Arkties vandenyne, neleidžia 1672 milijardų tonų anglies patekti į žemės atmosferą. Ši sušalusi anglis sukurtų 250 kartų daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų, nei Jungtinės Valstijos per vienerius metus. Pasauliniam klimatui vis labiau šylant, ko pasekoje į atmosferą patenka vis daugiau anglies, pradedama kalbėti apie potencialų šios anglies poveikį. Kaip ir kituose […]

Molis – naujas ginklas kovoje su branduolinėmis katastrofomis

Metalinės statinės, užkastos giliai po žeme saugo nuo pavojingų plutonio atliekų nuotėkio į dirvožemį ir gilesnius žemės sluoksnius. Tačiau po kelių tūkstančių metų šios statinės pradės irti dėl veikiančios korozijos. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kas nutiks, kai ši apsauga galiausiai išnyks. Plutonio pusamžis siekia 24 tūkstančius metų. Apie šio elemento chemines savybes nėra daug žinoma. Tik […]

Sukurti efektyvesni saulės gamybos prietaisai

Saulės šviesos pavertimas elektros energija yra ekonomiškai nenaudingas dėl saulės baterijų gamybos kaštų, tačiau naujieji saulės šviesos koncentratoriai gali išspręsti šią problemą. Koncentruotos saulės šviesos naudojimas sumažina saulės energijos kainą dėl to, kad ši technologija reikalauja mažiau saulės elementų. Koncentratoriai koncentruoja saulės šviesą ją sugerdami permatomose medžiagos plokštėse ir vėl ją išspinduliuodami. Sugerta šviesa nuteka […]

Akių vyzdžiai gali susitraukti be smegenų įsikišimo

Dauguma žmonių žino, kad gydytojai ryškia šviesa apšviečia paciento akį, norėdami nustatyti, ar smegenys vis dar gyvos. Jei vyzdys susitraukia, smegenys yra sveikos, nes žinduolių smegenys valdo vyzdžius. Tačiau naujojo tyrimo metu nustatyta, kad stuburinių gyvūnų vyzdžiai gali susitraukti be jokio smegenų įsikišimo. Jau prieš 40 metų buvo žinoma, kad varliagyvių bei žuvų akyse yra […]

Sukurti pigesni, efektyvesni šviesos diodai

Šį mėnesį tyrėjai pademonstruos naują būdą, kaip sukurti plonus, lanksčius organinių šviesą skleidžiančių diodų sluoksnius (OLED) naudojantis pigiu, į laikraščių spausdinimą panašiu procesu. Šios lanksčios medžiagos gali išstumti tradicines elektros lemputes ir padaryti revoliuciją aplinkos apšvietime. Tokia technologija gali būti panaudojama tiek sukuriant švytinčias plyteles namuose ar biuruose, tiek sukuriant langus, kurie imituotų saulėlydžius ar […]

Siūloma atnaujinti matavimo vienetų nustatymo vertės tvarką

Konferencijos Prancūzijoje slaptu balsavimu buvo pritarta iš naujo apsvarstyti bazinius dydžius, kuriuos sudaro sekundė, metras, kilogramas, amperas, kelvinas, molis ir kandela. Daugiausia diskusijų sukelia kilogramas, amperas, kelvinas ir molis. Yra siūloma persvarstyti kilogramo vertę, kuri buvo apskaičiuota 1948 metais pagal tam tikrą metalo gabalą, esantį Paryžiaus saugykloje. Mokslui pažengus į priekį, matavimus tapo įmanoma atlikti […]

Didysis hadronų greitintuvas tavo kompiuteryje

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas yra galingas instrumentas, naudojamas protonams sudurti. Subatominės dalelės akimirksniu yra pagreitinamos iki šviesos greičio apvaliame 27 kilometrų ilgio tunelyje. Mažytis dalelių nuokrypis greitintuvui gali pridaryti didelės žalos. Dėl šios priežasties dalelių judėjimas turi būti tiksliai apskaičiuotas. EPFL tyrėjų inicijuoto projekto metu kiekvienas norintis gali padėti atlikti skaičiavimus. Spaudos pranešime CERN […]

Nauja superlaidumo teorija

Superlaidumo atradimo šimtmečio jubiliejaus proga mokslininkai pristatė nuoseklią naujos rūšies superlaidumo teoriją. 1.5 tipo superlaidumas įmanomas medžiagose, kurios yra vadinamos multijuostiniais superlaidininkais. Anksčiau manyta, kad superlaidumas gali būti tik pirmojo arba antrojo tipo. Tarpinio varianto egzistavimas iki šiol nebuvo įrodytas. Dabar mokslininkai atskleidė naują teoriją, kuri leidžia jiems apskaičiuoti, kokios sąlygos yra reikalingos 1,5 tipo […]

Nanoskalėje užfiksuota bangų koherencija

Šviesa turi savo apribojimų, tačiau šiuo atvėju ne greičio, o difrakcijos apribojimų. Difrakcija yra vadinamas bet koks nuokrypis nuo tiesiaeigio bangų sklidimo, nepaaiškinamas bangos atspindžiu arba lūžiu. Dikrakcijos riba sėkmingai buvo pasiekta naudojant vieną specifinę techniką, vadinamą dviejų dimensijų (2D) spektrografija. Tačiau dėl to, kad jos metu naudojamos trys įeinančios ir viena išeinanti banga, nanoskalėje […]

Giliausioje vandenyno įduboje atrastos milžiniškos amebos

Vasarą vykusios mokslininkų organizuotos ekspedicijos metu giliausioje vandenyno vietoje buvo atrastos milžiniškos amebos. 2011-ųjų liepą tyrėjai orgazinavo kelionę į Marianų įdubą, giliausią žemės regioną. Tyrėjai į šią įdubą paskandino zondus su skaitmenine vaizdo ir apšvietimo technika, norėdami geriau ištirti šią vietą. Komanda konstatavo, kad šioje įduboje buvo atrasta ksenofioforų, milžiniškų vienaląsčių organizmų, kurie aptinkami tik […]

Kaip dumbliai izoliuoja radioaktyvųjį Stroncį

Stroncio-90 izotopas, kuris susiformuoja reguliarių skilimų metu branduoliniuose reaktoriuose, yra labai pavojingas žmogaus organizmui. Į organizmą patekęs stroncis yra palaikomas kalciu dėl savo panašios cheminės sudėties. Iš tikrųjų, stroncį nuo kalcio yra labai sunku atskirti net laboratorijoje. Prarytas stroncis yra saugomas kauluose, kur šis elementas išlieka stabilus ir gali ten išlikti visą gyvenimą. Kai kurie […]