Kaip arkties mikrobai reaguoja į klimato atšilimą

2011-11-07

Įšalę sausumos plotai, esantys Arkties vandenyne, neleidžia 1672 milijardų tonų anglies patekti į žemės atmosferą. Ši sušalusi anglis sukurtų 250 kartų daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų, nei Jungtinės Valstijos per vienerius metus. Pasauliniam klimatui vis labiau šylant, ko pasekoje į atmosferą patenka vis daugiau anglies, pradedama kalbėti apie potencialų šios anglies poveikį. Kaip ir kituose planetos procesuose, mažiausieji veikėjai – mikrobai – šiame procese turi didžiausią įtaką.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip mikrobai, rasti amžinojo įšalo žemėje, atsako į šylantį klimatą. Šioje žemėje atrasta naujos rūšies mikrobų, kuriems dar neduotas joks pavadinimas. Nustatyta, kad šie mikrobai turi labai sudėtingą genų struktūrą, tarsi jų genomas susidarytų iš daugybės skirtingų genomų. Atlydžio metu šie mikrobai į aplinką išleidžia metano dujas – šios dujos daug labiau skatina šiltnamio efektą, nei anglies dioksidas.

Teigiama, kad viename grame dirvožemio gali būti tūkstančiai skirtingų bakterijų rūšių. Dauguma šių mikrobų negali būti auginami laboratorijos sąlygomis, todėl ši sritis yra sunkiai tiriama.

Metano, kaip šalutinio produkto, gamyba yra siejama su genų gausa. Metanas yra gaminamas ir amžino įšalo sąlygomis, tačiau atlydžio metu genų kiekis smarkiai padidėja, ko pasekoje šių dujų yra pagaminama dar daugiau.

Tai pirmas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad mikrobai vaidina svarbų vaidmenį šiltnamio efektą skatinančių dujų gamyboje bei įšalusios anglies destabilizcijos procese.

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (No Ratings Yet)
Loading...