Teisingumo prašymas visuomenėje

Sponsored Links
2012-08-13

Kiekvienas, kuris turi vaikų, arba, tiesą sakant, kiekvienas, kuris kada nors buvo vaiku paliudys, kad mes vertiname sąžiningumo svarbą ar bent jo naudingumą nuo mažens, kai kreipiamasi į valdžią. Frazė „Bet taip nesąžininga!” yra vienas iš pirmųjų požymių, kad vaikuose formuojasi moralės jausmas – net jei jų sąžiningumo samprata ne visada atitinka tėvų pažiūras.

Mes žinome, kad šis pasižadėjimas būti sąžiningais išlieka vyresniame amžiuje. Eksperimentai elgesio ekonomikoje parodo, kad mes linkę nubausti „nemokančiuosius“ – tuos, kurie naudojasi kitų pastangomis patys neprisidėdami – net jei tai reiškia, kad mes galų gale turėsime mažiau pinigų. Kitaip tariant, mūsų kognityviniai polinkiai reiškia, kad mes smerkiame pastebėtą nesąžiningumą, net ir tada, kai tai prieštarauja mūsų ribotiems ekonominiams interesams.

Tiksliausias yra efektyvus žodis. Atsižvelgiant į pavienių transakcijų kontekstą, yra sunku racionalizuoti tokį akivaizdžiai pasmerktą žlugimui elgesį. Tačiau socialiniame kontekste tai įgauna prasmę. Tos visuomenės kuriose sąžiningumas ir egalitarizmas yra labai vertinami, gali būti stabilesnės. Šios vertybės, atrodo, buvo puikiai išlaikytos mūsų tolimų protėvių.

Tačiau mes, tarsi atsisakėme išryškinti šią lygybę, kai pradedama kalbėti apie šiuolaikinės civilizacijos modelį. Nelygybė yra paplitusi šiuolaikinėse visuomenėse ir tarp jų. Ypatingai vakarietiškos bendruomenės yra nepaprastai iškreiptos daugelyje sričių.

Per pastaruosius 40 metų nelygybė išliko rimtų diskusijų tema tik mažam kiekiui akademinių darbuotojų. Tik visai neseniai „Užimtumo judėjimas“, tarp kitų tobulinamų dalykų, visa tai iškėlė visuomenei prieš akis. Kodėl? Viena iš priežasčių, galbūt, yra ta, jog per pastaruosius keturis dešimtmečius, paplitusi politinė ir ekonominė retorika, paremta komunizmo žlugimu, buvo susijusi su nelygybės neišvengiamumu. Įprastinis tėvų atkirtis vaikiškam protestavimui yra frazė „gyvenimas nėra teisingas“. Visada bus krūva, ir visada kas nors bus jos apačioje. Sąžiningumą dabar sudaro nuostata pastarajai grupei iškilti ir atsitiktinai sulaukti sėkmės.

Tokiu būdu, teisingumas tampa lygių galimybių klausimu: „Bet kas gali tapti prezidentu“. Vis dėlto, yra vis sunkiau pripažinti, kad mes susiduriame net su šiuo ribotu tikslu. Nelygybė turi reikšmingą žalingą poveikį žemiausiųjų visuomenės pakopų žmonių sveikatai, dėl ko mažiau tikėtina, jog jie užims kokį nors postą savo gyvenime.

Esame kitame socialinių kopėčių gale? Šią savaitę Jungtinėje Karalystėje įsikūręs mokesčių teisingumo tinklas pranešė, kad stulbinantis 21 trilijonas dolerių, o galbūt ir daugiau, yra atsargos mokesčių mokėtojų prieglaudoje, naudojant geriausią finansinę ir teisinę sofistiką, kokią tik galima nusipirkti. Pusė jų yra iš 92 000 žmonių, apytikriai 0,001% turtingiausiųjų,

Be abejo, giliai įsišaknijęs elitas skatino šią situaciją norėdamas apsaugoti savo interesus. Tačiau įsišaknyti galėjo būti leista, dėl kelių kognityvinių paklaidų rinkinių. Daugelis iš mūsų atrodo ypatingai trokšta surasti tuos „nemokančiuosius“ tarp tų, kurie turi mažiau: neturtinguosiuose, žmonėse be nuosavybės teisių, neturinčiuose pilietybės ir benamiuose. Tai, galbūt, hipotezė – įsitikinimas, kad pasaulis yra tvarkinga vieta, kurioje žmonės gauna savo pelnytus desertus. Būti turtingu – tai reiškia būti apdovanotu dėl savo gebėjimų ir ištvermės; būti neturtingu – reiškia būti bejėgiu ir nieko nevertu.
Net kai mes turime galvoje tą 1 procentą, dažniausiai sutelkiame dėmesį į individualius asmenis – per daug apmokamus bankų vadovus ir netalentingas įžymybes, kurios dažnai tampa mėgstamiausiais pajuokų objektais, tuo tarpu juos palaikančios struktūros išlieka nepakitę.

Jungtinės Karalystės vyriausybės naujas pasiūlymas „įvardinti ir sugėdinti“ tuos, kurie naudojasi agresyviu mokesčių vengimu, gali atrodyti bejėgiu gestu, tačiau mes taip vertiname savo reputaciją, kad geriau daugiau išleisime jų apsaugojimui. Tad viešosios nuomonės teismai gali būti kur kas efektyvesni, nei juridinės sistemos.

Tokia svertų sistema gali būti naudinga tiems, kurie nori vienodesnės visuomenės. Tačiau mums visiems reikia turėti omenyje tai, kad mes siekiame tolerancijos, kai tęsiame diskusijas apie nelygybės mastą ir rūšis. Jei reikėtų iš naujo apibrėžti sąžiningumą ir atitinkamai perdirbti visuomenes, mes turėtume įdėti pastangų, norėdami išvengti negarbingų paklaidų. Tai priklauso tik nuo mūsų: nėra tokios valdžios, kuriai mes paprasčiausiai galėtumėm padejuoti dėl nesąžiningumo norėdami susigrąžinti turtą. Dabar mes esame atsakingi suaugę žmonės.

Sponsored Links
1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (No Ratings Yet)
Loading...