Atsisakydami svajonių tampame laimingesni

2012-03-16

Priešingai nei tikima visuomenėje, senstant žmonės tampa ne niurzgomis, o iš tiesų gyvena laimingiau. Bent jau tokius duomenis pateikia mokslinių tyrimų duomenys, – rašo telegraph.co.uk.

Nors fizinė gyvenimo kokybė pasiekus brandų amžių pradeda pamažu prastėti, didėja dvasinis pasitenkinimas.

Ištyrus daugiau nei 10 000 JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų patvirtintos ankstesnio tyrimo išvados, parodžiusios, kad gyvenimo laimingumo kreivė, kuri yra U raidės formos, apačią pasiekia apie 45 metus, o vėliau pradeda kilti.

Warvick universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai analizavo tyrimo dalyvių gyvenimo būdą ir sveikatos istoriją bei jų santykį su dvasinio ir fizinio gyvenimo kokybe bei sveikatos būkle.

Gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal aštuonis veiksnius: bendros sveikatos subjektyvų vertinimą, skausmą, dalyvavimą socialiniame gyvenime, psichinę sveikatą ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad žmonės bėgant metams džiaugiasi vis geresne dvasine gyvenimo kokybe nepaisant to, kad fiziniai jų gebėjimai prastėja.

Pasak mokslininkų, tai kad jie tiriamieji turi viršsvorio ar nutukimo problemų, jų dvasinės gerovės žymiai nepaveikė.

Žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) buvo didesnis nei 30, t.y., jie buvo priskiriami nutukusių kategorijai, dvasine gyvenimo kokybe džiaugėsi panašiai, kaip ir žmonės, kurie buvo santykinai sveiko svorio.

Tyrimui vadovavęs Warwick universiteto medicinos mokyklos specialistas dr. Saverio Strangesas kartu su kolega dr. Kandala Ngianga-Bakwinu sakė: „Akivaizdu, kad žmonių fizinio gyvenimo kokybė bėgant metams prastėja, bet įdomu tai, kad jų dvasinė gerovė kartu nemažėja ir netgi didėja“.

„Manome, kad taip gali būti dėl geresnių gebėjimų įveikti sunkumus – šią interpretaciją pasiūlė ankstesni tyrimai, parodę, kad vyresni žmonės turi vidinių mechanizmų, padedančių geriau įveikti sunkumus ar neigiamas aplinkybes nei tai pavyksta jaunesniems žmonėms. Taip pat dvasinis gyvenimas gali pagerėti dėl to, kad sumažinami lūkesčiai iš gyvenimo – vyresni žmonės taip savęs nespaudžia asmeninėje ir profesinėje srityje“, – teigė mokslininkai.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad geresne dvasine ir fizine sveikata pasižymi asmenys, miegantys nuo 6 iki 8 valandų per parą lyginant su žmonėms, miegančiais trumpiau nei šešias ar ilgiau nei aštuonias valandas.


www.DELFI.lt

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (No Ratings Yet)
Loading...