Kodėl vis dar būna plikų vyrų?

2012-06-25
Kai kurios didžiausios gamtos paslaptys yra viešos ir neslepiamos. O ši dar ir į akis labai įžūliai krenta. Aptiksite ją bemaž kiekviename biure, universitete, restorane, viešoje susitikimų vietoje. Lietuvoje tos paslapties „nešiotojai“ yra bent kelios dešimtys tūkstančių vyrų, o visame pasaulyje jų yra šimtai milijonų.

Plikų vyrų galvų yra visur. O sudėtingiausias klausimas vyrams, kurie tokią galvą kasdien mato veidrodyje – kaip atsikratyti plikės? Plikė yra rimta medicininė problema, kurią spręsti reikia nedelsiant. Bent jau taip mano vyrai, kurių galvų plaukai nedengia. Iš amžių glūdumos mus pasiekia pasakojimai apie vyrus, kurių vargai siekiant atsiauginti karčius bemaž prilygsta vargams, patirtiems siekiant išsigydyti impotenciją. Tačiau iki šiol mūsų gebėjimui aptikti vaistą nuo plikumo labai trukdė gana ribotas suvokimas dėl ko vyrai apskritai nuplinka. O štai nuo šiol, panašu, padėtis gali labai stipriai pasikeisti, nes ne viena pasaulio mokslinė laboratorija ėmėsi sunkaus darbo nušviesti plikę ir jos atsiradimo priežastis, rašo newscientist.com.

Ir nors mūsų supratimas apie nuplikimo priežastį gerėja, pats plikumas kaip reiškinys yra nemažėjanti paslaptis. Jei jau plaukai ant mūsų galvos atlieka tam tikrą funkciją – apsaugo nuo saulės, šiek tiek prilaiko šilumą ir galbūt padidina fizinį patrauklumą – vadinasi, plaukų netekę vyrai patenka į evoliuciniu požiūriu nepalankią zoną. Tai tuomet dėl ko genai, siejami su vyrų plikumu, sėkmingai perduodami vėlesnėms kartoms, o ne pamažu nyksta? Kitaip tariant, dėl ko plikiai neišnyko? Evoliucinės biologijos specialistams tai yra labai įdomus klausimas.

Kur prapuola plaukai?

Ketvirtis vyrų plaukų ant galvos pradeda netekti sulaukus 30 metų. Vyrų plikumo vystymasis yra ganėtinai nuspėjamas: iš pradžių plaukai pradeda retėti ties smilkiniais, vėliau – ant viršugalvio, o paskui pradeda nykti ant visos galvos. Vienas iš pirmųjų faktų, susijusių su plikumu – senovės Graikijos filosofo Hipokrato pastebėjimas, kad eunuchai niekada nenuplinka.

O štai dabar žinome, kad vienas iš nuplikimą lemiančių veiksnių yra aktyvi testosterono gamyba plaukų folikuluose ir aplink juos – pakaušyje esantys plaukų folikulai turi mažiau testosterono receptorių, todėl jie ne tokie jautrūs šio lytinio hormono poveikiui. Testosteronas natūraliai virsta dihidrotestosteronu, o tai kažkokiu būdu neleidžia folikului išauginti plauko, kuris būtų ilgas ir storas – plaukučiai iš tokių folikulų augo trumpi, plonučiai – panašiai kaip ant naujagimių galvų. Taigi, iš esmės vyrui skaičiuojant vis daugiau metų ir plaukų linijai tolstant nuo antakių, plaukų folikulai grįžta į kūdikystę.

Galima būtų daryti akivaizdžią išvaizdą, kad nuo nuplikimo galima apsisaugoti kastruojantis. Tačiau nors vyrai plikumą bandė gydyti pačiais įvairiausiais, kartais visiškai kvailais ir labai pavojingais būdais, kastravimasis, kuris būtų labai efektyvus, kažkodėl neišpopuliarėjo. Laimei, testosteronas yra tik viena iš plikumo plikumo priežasčių (nors ir labai svarbi), o žmonijos mokslinė pažanga sprendžiant šią pasaulinės svarbos problema yra didžiulė, taigi, šiais laikais jau galima pasiūlyti efektyvesnių sprendimų.

Įprastinėmis sąlygomis plauko folikulas išgyvena augimo ir ramybės būsenas. Augimo ciklo metu kamieninės ląstelės ties folikulo pagrindu tampa didesnėmis, aktyvesnėmis plauko pirmtako ląstelėmis, vėliau greitai dalijasi ir inicijuoja naujo plauko kamieno augimą. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkas George’as Cotsarelis su kolegomis, laikydamiesi prielaidos, kad plinkantiems vyrams šis procesas būna sutrikęs, tyrė plinkančių vyrų plaukų folikulus nuplikusiose ir plaukuotose galvos vietose.

Mokslininkai tikėjosi nustatyti, kad tose vietose, kur plaukai praretėję, ir kamieninių ląstelių, ir ląstelių-pirmtakių nebus. Tačiau tikrasis rezultatas juos gerokai nustebino. Nors plikose galvos vietose ląstelių-pirmtakių beveik nebuvo, kamieninės ląstelės ten klestėjo. Pasak mokslininkų, panašu, kad problemos šaknis yra tame, jog kamieninės ląstelės nėra aktyvuojamos ir nepradedamas tapimo plauku procesas. Tai buvo nedidelis, tačiau labai vertingas bazinis faktas. Kamieninės ląstelės gali tapti praktiškai bet kokia diferencijuota kūno ląstele, taigi, jeigu sugebėtume išsiaiškinti kokius genus kada reikia įjungti, galėtume transformuoti jas į plaukus, tokiu būdu suteikiant vilties visiems plinkantiems ir tuo nepatenkintiems vyrams. Panašu, kad prie tokios galimybės buvo priartėta praėjusiais metais, kuomet Berlyno technikos universiteto (Vokietija) mokslininkai aprašė, kaip laboratorijos sąlygomis sugebėjo iš kamieninių ląstelių, paimtų iš žmogaus galvos odos, sugebėjo išauginti plaukus. Šiai transformacijai prireikė daugybės junginių kakofonijos, o žmogaus galvos laukymėse diriguoti būtų kur kas sudėtingiau nei laboratorijos lėkštelėje. Visgi susidomėjimo tokio proveržio potencialu – vėl užauginti plaukus nuplikusiems vyrams – nestinga.

Bet dėl ko apskritai plinkančių vyrų kamieninės ląstelės netampa plaukų pirmtakėmis? Yale universiteto (JAV) mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Valerie Horsely į šį klausimą iš dalies atsakė. Jie nustatė, kad bent jau pelės organizme signalas, kurio reikia norint kamieninę ląstelę paversti pirmtake, atkeliauja iš kaimyninio folikulo. Jau seniai žinoma, kad plinkančių vyrų (ir pelių) odos riebalinis sluoksnis yra plonesnis nei plaukuotų vyrų, nors kitose vietose riebalinis sluoksnis gali būti ir storesnis. Daugiau informacijos pateikia ir G. Cotsarelis naujausias tyrimas. Jis nustatė, kad cheminis junginys – prostaglandinas D2 – slopina kamieninių ląstelių aktyvavimą. D2 koncentracijos nuplikusių vyrų galvos odoje paprastai būna didesnės lyginant su nenuplikusiomis odos vietomis. Taigi, panašu, kad nuplikimo priežastis yra signalų, kurie paskatintų kamieninę ląstelę keistis stoka ir signalų, kurie nurodo niekaip nesikeisti, perteklius. Kitaip, tariant, dvigubas smūgis per plikę.

Ir nors šie moksliniai tyrimai gyvybių niekam neišgelbės, milijonai vyrų su kūdikio plaukais sutiks, kad tai yra labai svarbu. Šiandien jau galime pasakyti, kad bent dalinai žinome dėl ko vyrai plinka ir panašu, kad plaukų atauginimo procedūra mokslui netrukus bus įveikiama. Šioje mokslo srityje pinigai netaupomi, dažnai registruojami patentai. Tiesą sakant, šiais laikais plikimo tyrimų sritis yra tokia patraukli, kad po pusmečio apie nuplikimą bus žinoma kur kas daugiau. Visgi plinkančius vyrus vien plikimo fiziologijos žinojimas guodžia menkai – jiems reikia realių darbų ir gydymo būdų.


www.DELFI.lt

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (No Ratings Yet)
Loading...