Kaip veikia magnetinis rezonansas (MRI)

Sponsored Links
2011-10-24

Pastaraisiais metais technologijos medicinoje pažengė taip stipriai, kad tapo įmanoma skanavimo metu smulkiai išanalizuoti kūną bei sukurti trijų dimensijų organų bei audinių modelius ir tokiu būdu atrasti išsigimimus bei nustatyti ligos diagnozę. Palyginti naujas skanavimo būdas, vadinamas funkciniu magnetiniu rezonansu, leido šiai technologijai pažengti dar vieną žingsnį į priekį. Jis leidžia ne tik nustatytu smegenų ligą, bet ir įgalina gydytojus matyti ką mes jaučiame bei mąstome. Pasinaudodami funkciniu magnetiniu rezonansu tyrėjai gali nustatyti net ir tai, ar mes meluojame.

Funkcinis magnetinis rezonansas remiasi tokia pačia technologija, kaip ir magnetinis rezonansas. Jo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos. Magnetinio rezonanso metu sukuriamos detalios mūsų kūno nuotraukos. Funkcinis magnetinis rezonansas stebi kraujo tėkmę smegenyse bei nustato aktyviasias zonas. Pakitimai kraujo tėkmėje, užfiksuoti kompiuteryje, leidžia gydytojams geriau suprasti smegenų veiklą.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo nustatyta, kad hemoglobinas, neprisotintas deguonies į magnetinį lauką reaguoja skirtingai, nei deguonimi prisotintas hemoglobinas. Šį skirtumą buvo nuspręsta panaudoti smegenų aktyvumui tirti paprasto magnetinio rezonanso skanavimo būdu.

Pagal deguonies kiekį smegenyse tyrėjai gali nustatyti aktyviausias smegenų dalis. Labiau aktyvios smegenų dalys gauna daugiau deguonies.

Magnetinio rezonanso aparatūra naudoja 50000 kartų stipresnį magnetinį lauką nei Žemės. Magnetinio rezonanso metu radijo bangos yra nukreipiamos į protonus – teigiamai įelektrintas daleles vandenilio atomų branduoliuose – toje kūno vietoje, kurią reikia ištirti. Magnetiniam laukui paveikus protonus, jie išsirikiuoja. Aparatūra paleidžia trumpą radijo bangų signalą, kuris išmuša protonus iš rikiuotės. Išnykus radijo bangos poveikiui, protonai vėl susirikiuoja į eilę. Kai tai vyksta, jie siunčia signalą, kurį užfiksuoja magnetinio rezonanso mašina. Tose vietose, kur yra daugiau deguonies, protonai siunčia stipresnius signalus.

Kompiuteris šiuos signalus paverčia 3D vaizdu, kurį tyrėjai gali išstudijuoti skirtingu kampu. Skirtingomis spalvomis yra žymimos skirtingai aktyvios smegenų dalys.

Skanavimo metu paciento yra paprašoma atlikti keletą nesunkių užduočių, kurių metu kraujas perneša deguonį į tam tikras smegenų dalis, pavyzdžiui nykščiu paliesti kitus pirštus ar atsakyti keletą nesudėtingų klausimų. Testas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Sponsored Links
1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (1 votes, average: 2.00 out of 5)
Loading...