Kaip veikia kompiuteriniai virusai

2011-10-12

Kompiuteriniai virusai parodo, kokie žmonės yra pažeidžiami. Pavyzdžiui, tinkamai sukurtas virusas gali sukelti niokojantį efektą bei pridaryti milijardus dolerių siekiančių nuostolių. Kita vertus, jie parodo, kokie protingi tapo žmonės.

Ekspertai apskaičiavo, kad 2004 metais per vieną sausio dieną Mydoom kirminas apkrėtė maždaug ketvirtį milijono kompiuterių. 1999-ųjų kovą Melissa virusas buvo toks galingas, kad privertė Microsoft bei kitas dideles kompanijas visiškai išjungti savo elektroninio pašto sistemas iki tol, kol virusas bus sulaikytas. ILOVEYOU virusas 2000-aisiais sukėlė panašų efektą. 2007-ųjų sausį pasirodęs Storm virusas iki spalio sugebėjo apkrėsti iki 50 milijonų kompiuterių. Tai įspūdingi skaičiai, žinant, kad virusai yra neįtikėtinai paprasti.
Dažniausiai pasitaikančios virusų rūšys yra šios:

Virusai – mažas programinės įrangos gabalėlis, kurį perneša kitos programos. Virusas prisiklijuoja prie programos ir yra paleidžiamas kiekvieną kartą, kai vartotojas paleidžia programą. Tokiu atvėju virusas gali prisiklijuoti prie kitų programų bei sunaikinti programinę įrangą.

El. Pašto virusai – šie virusai keliauja elektroniniu paštu ir dauginasi automatiškai persisiųsdami į kitus vartotojo adresų knygelėje esančius elektroninio pašto adresus. Kai kurie tokio tipo virusai aktyvuojasi tik peržiūrint žinutės antraštę, net neperskaičius pačios žinutės.

Trojos arkliai – tai paprasta kompiuterinė programa, kuri atrodo kaip kita programa (pavyzdžiui, žaidimas), tačiau ją paleidus ji pridaro daug žalos, pavyzdžiui, ištrina kietojo disko informaciją. Trojos arkliai automatiškai nesidaugina.

Kirminai – mažas programinės įrangos gabalėlis, dauginimuisi naudojantis kompiuterinius tinklus bei apsaugos spragas. Kirmino kopija ieško naujo kompiuterio, į kurį galėtų įlysti per apsaugos spragą bei analogišku būdu toliau daugintis.

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (2 votes, average: 3.00 out of 5)
Loading...