Kinijos žemės ūkio mokslų akademijos Pekine specialistas Kongming Wu su kolegomis įvertino Bt medvilnės, genetiškai modifikuotų augalų, kurie patys gamindami pesticidus apsisaugo nuo gelsvapilkio saulinuko lervų, poveikį aplinkiniams ūkiams.
Kadangi daugiau nebereikėjo purkšti pesticidų, kaimyniniuose ūkiuose galėjo veistis ir plisti tokie naudingi plėšrieji vabzdžiai, kaip boružės, vorai ir tinklasparniai, kurie ten ėdė amarus. Taip kaimyniniai ūkiai sunaudojo mažiau pesticidų.
„Naudojant genetiškai modifikuotus Bt augalus ir mažiau insekticidų, visuose žemės ūkio paskirties plotuose galima didinti plėšrūnų populiaciją“, – sako Wu.
Protestuotojai JK neseniai grasino sužlugdyti „Rothamsted Research“ Harpendene bandymą su genetiškai modifikuotais kviečiais, kurie skleidžia amarus atbaidantį kvapą. „Rothamsted“ specialistas Johnas Pickettas teigė, kad kinų tyrimas jaudina, nes tam tikri genetiškai modifikuoti augalai naudinguosius vabzdžius gali nukreipti į kaimyninius ūkius.
Išsklaidomi mitai
„Kita tyrimo dalis – išsklaidyti mitą, kad genetiškai modifikuoti augalai kenkia aplinkai“, – sako JK žemės ūkio biotechnologijų tarybos, pritariančios genetiškai modifikuotiems augalams, pirmininkas Julianas Little’as.
2010 m. Viskonsino-Madisono universiteto docentas Paulas Mitchellas nustatė, kad JAV įprastinių kukurūzų augintojai iš greta esančio Bt kukurūzų ūkio gavo ekonominės naudos, nes sulaikė šiems augalams kenkiančius parazitus. „Šis straipsnis yra dalis tebevykstančio tyrimo, registruojančio aplinkosaugos, ekonominę ir socialinę naudą, kurią Bt augalai duoda ne tik savo vartotojams“, – sako jis.
Visgi Žemės draugija (Soil Association), atstovaujanti organinių ūkių turėtojams JK, teigia, kad pagal ankstesnius to paties Bt medvilnės tyrimo duomenis, gali atsirasti nauji vabzdžiai kenkėjai, dėl kurių ūkininkai turės daugiau purkšti pasėlius.