Mokslininkai seniai žinojo, kad egzistuoja smegenų bangos – elektrinio aktyvumo ritminiai svyravymai, atspindintys smegenų būseną. Pavyzdžiui, poilsio metu smegenų aktyvumas sumažėja nuo 8 iki 10 hercų per sekundę.
Anksčiau nebuvo žinoma kaip šios bangos įtakoja pažinimo funkcijas, tokias kaip mokymasis ir atmintis, tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad smegenų ritmo pakitimus labai smarkiai įtakoja mokymasis.
Tyrimas buvo atliktas su pelėmis, paleistomis į labirintą. Nustatyta, kad smegenų veikla pasidarė ramesnė ir labiau sinchronizuota, kai pelės įsidemėjo labirinto struktūrą. Tai reiškia, kad smegenys sugeba reorganizuoti savo darbą mokymosi metu.
Buvo tiriamos beta ir gama bangos, kurių dažnis yra atitinkamai 15-28 Hz ir 70-90 Hz. Beta bangos siejamos su lėtesniu judėjimu, o gama bangos su dėmesingumo trūkumu.
Pelių smegenų veikla tirta T formos labirinte, kuriame pelės išgirdusios garsą turėdavo pasukti į kairę arba dešinę. Pasukusios į teisingą pusę, pelės gaudavo maisto.
Pirmųjų bandymų metu, pelių smegenų aktyvumas buvo gama diapazone: smegenų ląstelės veikė chaotiškai. Kai pelės pagaliau suprato, kaip gauti atlygį, gama bangos išnyko ir atsirado žemesnio dažnio beta bangos. Šiuo atvėju pelių smegenų veikla pastovi išliko visą laiką pelei bėgiojant po labirintą.
Tyrimas parodo, kad kol pelės mokėsi naujo įpročio, didelio dažnio signalai buvo siunčiami tiesiai į smegenis, kurie liepė suformuoti naują įprotį. Kai įprotis susiformuodavo, aukšto dažnio signalai pasidarė nebereikalingi, todėl smegenys nurimdavo.